,,Mokyklos veiklos įsivertinimas- prielaida veiklos tobulinimui". Jolanta Gulbinienė, NMVA mokyklų savęs įsivertinimo konsultantė 2012-10-23

Lūkesčiai

SEMINARO DARBOTVARKĖ Mokyklos veiklos kokybės vertinimas – įsivertinimas. Įsivertinimo organizavimas. Duomenys, jų rinkimas, interpretavimas, panaudojimo galimybės. Iliustracija – mokyklos vizijos dalelė. Kokią informaciją mokyklos veiklos vertinimui gauname stebėdami pamokas? Kaip galime panaudoti įsivertinimo metu surinktus duomenis mokyklos veiklai tobulinti.

Dokumentai Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pritarimo bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“, 2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607 ES SF projekto „Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“ metu sukurtųjų instrumentų panaudojimas Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymai....... "Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo”

MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMAS IR DIEGIMAS TIKSLAS: Padėti mokykloms profesionaliau organizuoti ir atlikti tiriamąją veiklą mokyklos savęs vertinimo procese ir skatinti duomenimis grįstą mokyklos vadybą. UŽDAVINIAI: Sukurti tinkamus, validžius ir adaptyvius kiekvienai mokyklai savęs vertinimo instrumentus. Apmokyti mokyklas duomenų apdorojimo (rinkimo, suvedimo, analizės) bei rezultatų naudojimo mokyklos tobulinimui. Sukurti savęs vertinimo instrumentų palaikymo sistemą.

MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMAS IR DIEGIMAS I ETAPAS – 2007 – 2010 M. „popieriaus-pieštuko“ savęs vertinimo instrumentų pasiūla; sukurti instrumentų paketų pavyzdžiai, jų naudojimo rekomendacijos. II ETAPAS – 2011 – 2013 M. on-line režimu veikianti sistema ir klausimynų modulių bazė, leidžianti mokyklai sudaryti individualius, tiriamai problemai tinkamus tyrimo instrumentus bei gauti apibendrintus tyrimo duomenis. Vizijos pavyzdys: http://www.iqesonline.net

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS Taškai ant i

Kas yra mokyklos savęs vertinimas? Vertinimas yra vertinamo objekto, reiškinio vertės, naudos, reikšmingumo nustatymo procesas. Mokyklos savęs vertinimas yra sistemingo informacijos kaupimo pagrindu priimamas mokyklos bendruomenės narių sprendimas apie vertę ar naudą, siekiant efektyvinti ugdymą.

Koks yra įsivertinimo instrumentų bendras teorinis pagrindas? Vertė nustatoma taikant kriterijus, standartus, rodiklius, metodus, pateikiamus Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduojamoje Mokyklos savęs vertinimo metodikoje. Praktikoje mokyklos savęs vertinimas atitinka atsakymų į tris klausimus: „Kaip mums sekasi? Iš kur mes žinome? Ką darysime toliau? kolektyvinį radimą.

Kaip mokyklos vertinimas susijęs su mokyklos tobulinimu? Strateginis planavimas ir visuotinės kokybės vadyba Mokyklos savęs vertinimas (vidaus auditas) bendruomenei padeda atpažinti silpnąsias ir stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės gerinimą. Besimokanti organizacija Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas yra kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti.

Ką mums reiškia mokyklos savęs vertinimas? Nuo individualios atsakomybės už kokybę prie bendrų kokybės užtikrinimo ir gerinimo formų Nuo subjektyvios realybės link sutartos realybės, visiems kartu įvertinus situaciją Nuo įsitikinimais ir nuostatomis besiremiančio planavimo link Informacija pagrįstos kaitos

Įsivertinimo prasmingumas Veiklos kokybės įsivertinimas yra prasmingas, jei įsivertinimo naudą supranta mokyklos vadovas, jame dalyvauja mokyklos bendruomenė (vadovas, mokyklos personalas, mokiniai ir tėvai), o įsivertinimo rezultatai naudojami vadybiniams sprendimams priimti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, jų kompetencijoms plėtoti, ugdymo proceso aprūpinimui gerinti. “ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS” Įsivertinimas yra prasmingas tik tuo metu, jei jis atspindi bendruomenės nuomone ir kai jo rezultatais pasinaudojama, planuojant tolimesnę veiklą. Priešingu atveju, jei įsivertinimas atliekamas tik dėl įsivertinimo, jo prasmė yra abejotina.

Per dalyvavimą įsivertinime kiekvienas mokyklos bendruomenės narys turi galimybes ne tik suvokti, bet ir dalyvauti prisiimant atsakomybes, įsipareigojimus bei būnant atskaitingu už mokykloje vykstančių procesų sėkmes ir nesėkmes. Įsivertinimo sritis, kriterijus, rodiklius ir metodus, priklausomai nuo pageidaujamos veiklos įsivertinimo tikslo, mokykla gali naudoti jau sukurtus arba susikurti pati.

Norėtume, kad būtų taip....

Bet realybė atrodo taip...

1 Užduotis. Įsivertinimo patirtys mokyklose Vitaminai ir Nuodai Darbas grupėse

VITAMINAI Kas padeda, skatina mokykloje atlikti vertinimą taip, kad jis teiktų naudas mokyklai ir asmeniui. Kas leidžia/leistų pasiekti norimą rezultatą NUODAI Kas trukdo mokykloje atlikti vertinimą taip, kad jis teiktų realias naudas mokyklai ir asmeniui.

Mokymosi bendradarbiaujant metodas: „Placemat” (Padėkliukas) Dalyviai susėda grupėmis – pageidautina po keturis. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus lakštą (A3 formato ar didesnį) ir nupiešia „servetėlę“. Individualus darbas: kiekvienas grupės narys turi po laukelį lapo pakraščiuose, kuriame surašo savo mintis užduoties tema ir pasirašo po savo užrašais. Grupinis darbas: tada grupės nariai aptaria užrašus ir susitaria dėl atsakymų ir rezultatų, kuriuos kaip bendrą rezultatą įrašo viduriniajame laukelyje. Visi pasirašo. Pristatymas visiems: galiausiai visos darbo grupės pristato savo rezultatus. Quelle: Brüning/ Saum 2005 19 18.11.2018 © Instrumente für die Qualitätsentwicklung und Evaluation in Schulen (IQES)- Gerold Brägger /Norbert Posse www.IQESonline.net 19

1. Individualūs užrašai (4 min.): Kas trukdo ir kas padeda, remiantis mano (mūsų) patirtimi atlikti vertinimą? 1. Individualūs užrašai (4 min.): Individualūs užrašai Popieriaus lakštas sukamas, todėl visi grupės nariais gali susipažinti su visais užrašais. 3. Grupės rezultatas (6 min): susitarkite dėl 5 vitaminų ir 5 nuodų. 2. Pasidalinti (4 min.): individualiais atsakymais. Individualūs užrašai 20

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMO INSTRUMENTŲ NAUDOJIMO REKOMENDACIJOS “Informacijos rinkimo, analizės ir interpretavimo etapai sudaro vieną visumą.” MOKYKLOS SAVĘS VERTINIME NAUDOJAMŲ TYRIMO INSTRUMENTŲ KONCEPCIJA

REKOMENDACIJŲ TURINYS Įvadas Rekomendacijos dėl mokyklos savęs vertinimo atlikimo proceso Rekomendacijos dėl kiekybinio tyrimo imties sudarymo Rekomendacijos grupės diskusijos organizavimui Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas I sričiai „Mokyklos kultūra“ Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas II sričiai „Ugdymas ir mokymasis“ Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas III sričiai „Pasiekimai“ Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas IV sričiai „Pagalba mokiniui“ Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas V sričiai “Strateginis valdymas“ Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas mokyklos kontekstui

1 9 8 2 7 3 6 4 5 Vertinimo proceso žingsniai apibrėžti vertinimo sritį 1 9 parengti ataskaitą susitarti dėl vertinimo tikslo, paskirties ir formos interpretuoti duomenis 8 2 Vertinimo proceso žingsniai surinkti ir apdoroti duomenis susitarti dėl vertinimo užsakymo 7 3 6 4 parengti ir išbandyti vertinimo instrumentus suplanuoti vertinimo eigą ir užduotis išsiaiškinti duomenų interpretavimo kriterijus (sukurti iliustracijas) 5 23

REKOMENDACIJOS DĖL MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO ATLIKIMO PROCESO Vertinimo proceso etapai: (1) Vertinimo srities apibrėžimas (1 žingsnis); (2) Vertinimo koncepcijos kūrimas (2–5 žingsniai); (3) Instrumentų kūrimas (6 žingsnis); (4) Vertinimo atlikimas (7 žingsnis); (5) Analizė ir priemonių planavimas (8 ir 9 žingsniai).

1 žingsnis 1 žingsnyje apsibrėžiant vertinimo sritį svarbu atsakyti į tokius klausimus: Apie ką norime ar turime sužinoti daugiau? Koks yra mūsų pagrindinis motyvas, dėl kurio renkamės būtent šią ar kitą sritį? Kokios naudos mums teikia šios papildomos žinios žvelgiant į mūsų mokyklos misiją? Jeigu vertiname šią sritį, kurios kitos sritys liks nepaliestos? Kas atsitiktų, jeigu mes neatliktumėme šio vertinimo? 1 žingsnio pabaiga: sprendimo priėmimas Išdiskutavus šiuos klausimus reikia nuspręsti, kuri sritis ar konkreti problema bus nagrinėjama. Šis apsisprendimas yra pagrindas plėtoti kitus žingsnius.

Peržvelgti instrumentų teorinį pagrindimą ir probleminius klausimus Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir instrumentų paketais vertinimo srities apibrėžimo etape? Peržvelgti instrumentų teorinį pagrindimą ir probleminius klausimus

Pvz., I srities probleminiai klausimai Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą (kokius idealus, elgesio lūkesčius, normas nurodo, ką deklaruoja)? Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų laikomasi? Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo mokyklai? Kokia yra psichologinė atmosfera mokykloje? Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių? Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasėje / mokykloje? Koks yra tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis mokykloje? Ar kiekvienas mokinys skatinamas siekti aukščiausio jam įmanomo lygio? Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai? Kaip mokytojai ir mokiniai laikosi bendrų susitarimų? Koks mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje? Kaip mokykla kuria savo įvaizdį?

Vertinimo koncepcijos kūrimas 2–5 žingsniai

2 žingsnis 2 žingsnyje susitariant dėl vertinimo tikslų, paskirties ir formos svarbu atsakyti į tokius klausimus: Kokie yra mūsų tikslai, kuriuos užsibrėžiame, atlikdami mokyklos savęs vertinimą? Ką norime ar turime sužinoti? Į kokius klausimus turi atsakyti vertinimas? Kokia vertinimo forma geriausiai tinka mūsų tikslams? Koks yra mūsų planuojamo vertinimo kontekstas? Kuriuos asmenis palies vertinimas; kas turi dalyvauti? Koks yra dalyvių informacijos poreikis? Kokie tikėtini interesų konfliktai? 2 žingsnio pabaiga: Suformuluoti vertinimo tikslai, paskirtis ir forma. Iš jų aprašų aiškėja, į kokius klausimus bandoma atsakyti atliekant vertinimą. Vis dėlto neverta tikėtis, kad galima išsiaiškinti visus norimus klausimus. Be to, jau vykstant vertinimui, gali kilti svarbių klausimų, kurie iš pradžių buvo nežinomi.

3 žingsnis 3 žingsnyje susitariant dėl vertinimo užsakymo svarbu atsakyti į tokius klausimus: Kas vadovauja vertinimui ir vertinimo komandai? Kaip apibrėžtos vertinimo vadovo uždaviniai, atsakomybė ir kompetencijos konkrečiu vertinimo atveju? Kaip sudaroma mokyklos vidaus vertinimo komanda? Ar yra žmogus, gebantis planuoti, ir dar vienas, gebantis gerai komunikuoti viešoje erdvėje? Ar pasitikima vertinimo komandos nariais? Kada, kas ir kaip pristato vertinimo komandą institucijoje? Kuriuos asmenis palies vertinimas? Kurie iš jų būtinai turi dalyvauti vertinime? Ar galima vertinimą atlikti taip, kad duomenys būtų gauti per priimtiną laiką? Ar turima išteklių (finansinių, laiko keistis nuomonėmis bei informacija per pasitarimus, patalpų, raštvedžių, kvalifikacijos tobulinimo ir t.t.), kad tolesnius vertinimo etapus galima būtų atlikti tinkamai? 3 žingsnio pabaiga: Raštišką vertinimo užsakymą (kaip projekto užsakymą) parengia ir pasirašo dalyviai. Vykdytojai pristatomi institucijoje.

4 žingsnis (Apsibrėžti eigą ir žaidimo taisykles: kas. ką (su kuo 4 žingsnis (Apsibrėžti eigą ir žaidimo taisykles: kas? ką (su kuo?), kada?) Būdingi 4-ojo žingsnio klausimai: Ar taisyklės atitinka vertinimo tikslus? Ar eiga kiek įmanoma suderinta su mokslo metais? Kuriuos susijusius asmenis įtrauksime į vertinimą? Kaip suderinsime susitikimus su jais, nepažeisdami jų teisių? Kaip organizuosime rezultatų interpretaciją mokytojų kolektyve? Kaip organizuosime tolesnius vertinimo etapus? Kaip elgsimės su akivaizdžiai kritiniais rezultatais? Kas ir kada gaus kokius duomenis (pvz., duomenų ir rezultatų ataskaitą)? Ar parengtas vertinimo eigos planas ir apie jį informuoti susiję asmenys? 4 žingsnio pabaiga: Vertinimo eigos ir užduočių planas, įskaitant bendro duomenų interpretavimo terminus (8 žingsnis), pvz., per mokytojų tarybos posėdį. Raštiškai užfiksuotos taisyklės. Esminius šių dokumentų dalykus reikėtų parengti taip, kad visi susiję institucijos nariai greitai ir patogiai galėtų su jais susipažinti.

Susitarimai ir taisyklės 2 Užduotis. Susitarimai ir taisyklės .

Susitarimai ir taisyklės “Pradėkime įsivertinimą naujai” - taisyklės ir susitarimai turėtų sumažinti “Nuodus”.

5 žingsnis Būdingi 5-ojo žingsnio klausimai: Ar turima vertinimo sričiai suformuluotų teiginių apie kokybę (mokyklos vizija, ugdymo planai, mokykloje įgyvendinamų projektų tikslai ir t.t.)? Kokius jau turimus rodiklius galėtume perimti iš kitų tyrimų? Ar suformuluoti rodikliai užtektinai atspindi ir yra specifiški tiriamam kokybės požymiui?) Ar pavyks stebėti ir fiksuoti rodiklius praktikoje? Kaip sudėliosime rodiklius pagal svarbą? 5 žingsnio pabaiga: Struktūruotų teiginių apie kokybę su rodikliais dokumentavimas; iliustracijų sudarymas.

Viena iš svarbiausių įsivertinimo veiklų - iliustracijų kūrimas pasirinktos problemos veiklos rodikliams Iliustracija – veiklos rodiklio lygio požymių aprašymas, sukuriantis prielaidas konkrečios mokyklos savitumui ir ieškojimams atskleisti. Iliustracija – mokyklos nusistatytas aukščiausias ir patenkinamas veiklos kokybės lygis, bendruomenės narių susitarimas, išreiškiantis mokyklos politikų, procedūrų ir reikalavimų visumą.

Iliustracija yra įsivertinimo įrankis ja remiantis renkami duomenys ir kiti įrodymai vertinimui pagrįsti; padeda susitarti, kas ir kaip turi būti vertinama, todėl iliustracijos tekstas turėtų būti konkretus, nurodantis, ko konkrečiai ieškoma, kokie tų konkrečių dalykų požymiai. kalba turėtų būti paprasta, mokyklos bendruomenei suvokiama, vartojanti profesinius terminus, atitinkančius švietimo dokumentuose įformintus susitarimus. Iliustracijos tekstas kito vertinimo ciklo metu gali kisti, jeigu bendruomenė įžvelgia naujus kokybės aspektus.

Iliustracijos ypatumai Iliustracija kuriama pagal metodikoje pateiktą rodiklio paaiškinimą Iliustracija apibūdina konkrečią mokyklą Iliustracija detalizuoja ir sukonkretina Veiklos kokybės lygiai pagrįsti mokyklos galimybėmis ir siekiais Iliustracija atspindi mokyklos suvokimą tam tikru metu Iliustracija turi derėti su kitomis iliustracijomis Iliustracija turi būti visiems suprantama Iliustracijos kalba turi būti norminė Iliustracija turi būti įkvepianti

Iliustracijos ypatumai “Kertiniai akmenys” (rodiklių paaiškinimuose rasti svarbiausius žodžius, akcentus) Kiekybiniai rodikliai - per pusę (jei 4 lygis – 84 %, tai 2 lygis – 42%) Ryšys su kitomis iliustracijomis (nepamiršti, ką susitarėme pvz., 1.2.3., 3.1.2. rodiklių iliustracijose) Koncentrų skirtumai (1-4 kl.: 1-2 ir 3-4 kl.) “Gylis” ir “plotis”(kiek giliai suprantame kokybę, per kiek kintamųjų ją matome ir kiek plačiai apimame, ar tik klasę, ar koncentrą, ar visą organizaciją, ar net matome įtaką vietos bendruomenei)

JŪSŲ MOKYKLOS KONTEKSTAS KIEK NEMOKAMAI KIEK LANKO NEFORMALŲJĮ NE MOKYKLOJE KIEK IŠ TOLIAU NEGU 3 KM KIEK LANKO MOKYKLOJE NEFORMALŲJĮ KOKS VBE rezultatas KOKS MOKYMOSI PASIEKIMŲ rezultatas ... ../.

2.1.1. Ugdymo programos Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų) aktualumas, modernumas ir priimtinumas mokiniams. Turinio apimtis, dalių subalansavimas; vidinis integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. Sudėtingumo lygis ir tinkamumas mokymosi pažangai

2.1.1. Ugdymo programos PAAIŠKINIMAS Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų) aktualumas, modernumas ir priimtinumas mokiniams. Turinio apimtis, dalių subalansavimas; vidinis integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. Sudėtingumo lygis ir tinkamumas mokymosi pažangai Esmė yra dermė, teminio plano ir bendrųjų programų nagrinėjimas. Ar neišpučiamas turinys, ar teminis planas mokytojui, ar vadovui;. Ar apimtos visos ugdomosios veiklos sritys. Ne vadovėlį išeina, o planuoja pagal programą (apie mokytojo veiklos planavimą – dr. E. Motiejūnienės str.) Tyrimo metodas – dokumentų analizė, žmonių nuomonė

2.1.1. Ugdymo programos 2.1.1.; 4 lygis 95% mokinių teigia, kad gimnazijos ugdymo programos tenkina jų poreikius (gali pasirinkti 3 užsienio kalbų bendrojo ir išplėstinio kurso, lotynų kalbos bendrojo kurso, integruoto socialinių ir gamtos mokslų kurso, 2 meninio ugdymo ir technologijų sričių, informacinių technologijų, kūno kultūros pagal 4 alternatyvias programas), skatina mokymosi motyvaciją ir leidžia rinktis. Mokytojų metodinėse grupėse ugdymo programos (jų tinkamumas, logiškumas, nuoseklumas ) yra aptariamos , suderinamos dalykų ir klasių lygmeniu bei patvirtinamos administracijos. 2.1.1.; 2 lygis 55% mokinių teigia, kad gimnazijos ugdymo programos ne visiškai tenkina jų poreikius (gali pasirinkti tik 2 užsienio kalbų bendrojo ir išplėstinio kurso, nėra integruoto socialinių ir gamtos mokslų kurso, tik 1 meninio ugdymo ir technologijų sričių, kūno kultūros pagal 2 alternatyvias programas). Mokytojų metodinėse grupėse ugdymo programos (jų tinkamumas, logiškumas, nuoseklumas ) yra aptariamos, bet nėra derinamos dalykų ir klasių lygmeniu.

Darbas grupėje Kokius pasirinksite tyrimo metodus? Ką sieksite išsiaiškinti pasirinkdami vieną ar kitą tyrimo metodą (ir kodėl)? Kas dalyvaus tyrime? Ar tinkamai perengta iliustracija?

3.1.1. (4 lygio iliustracija) Per pastaruosius 2-3 metus kiekvienas mokinys savo gabumais ir pastangomis pasiekė aukštesnių akademinių rezultatų. Mokykloje sukurta ir veikia mokinio asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo, rezultatų analizavimo ir panaudojimo sistema (visi pradinių klasių mokiniai turi mokinio pasiekimų aplankus, beveik visi aukštesnių klasių mokiniai kaupia darbus, atlieka refleksijas; metodinėse grupėse visi mokytojai aptaria mokinių daromą pažangą, sprendžia, kaip padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų ir pan.). Daugiau nei pusė mokinių geba įsivertinti ir vertinti savo pasiekimus mokydamiesi, atlikdami įvairius įskaitų testus, atitinkančius jų žinių ir gebėjimų lygį. Remdamiesi sukauptais darbais gali palyginti savo dabartinius mokymosi rezultatus su ankstesniais rezultatais.

2.4.1 (4 lygio iliustracija) Dauguma mokytojų (apie70%) naudodami aktyvius mokymo metodus, IKT, įvairias skatinimo formas, tikrindami namų darbus ir juos vertindami, pažymėdami gerą lankomumą (pusmečio gale į jį atsižvelgdami) skatina mokinius klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti, pasitikėti savo jėgomis. Dauguma mokinių (apie 70%) jaučia atsakomybę už savo mokymąsi: gerai lanko pamokas, nevėluoja, atlieka namų darbus, yra aktyvūs per pamokas, padeda silpniau besimokantiems draugams, greitai įsitraukia į darbą pamokoje, pasitiki savo jėgomis. Motyvai mokytis stiprinami rengiant įvairius projektus, vedant integruotas pamokas, dalyvaujant konkursuose, olimpiadose, projektuose. Beveik visi tėvai domisi mokinių mokymusi (pusė naudojasi elektroniniu dienynu, pusė kreipiasi į mokyklą) Patobulinę šį rodiklį, kurį lygį esate pasiekę? (4, 3, 2)

4.5.2 (4 lygio iliustracija) Gimnazijoje vyksta nuolatinis ir sistemingas (kaip pamatuojat?) tėvų švietimas, skirtas padėti mokiniams mokytis, planuoti karjerą ir ugdyti bendravimo įgūdžius. Temos yra aktualios daugumai (? Kas yra dauguma tėvų?) tėvų. Sistemingai (?) organizuojami klasių koncentrais ir atskirų klasių tėvų susirinkimai, individualūs ir klasių susitikimai su dėstančiais mokytojais ir pagalbą teikiančiais specialistais. Juose dalyvauja dauguma tėvų. Tėvams (visiems?) yra laiku teikiama įvairiapusė, išsami informacija apie jų vaikų daromą pažangą, pasiekimus ar iškilusias problemas.

4.4.3 (4 lygio iliustracija) Mokykloje yra profesinio informavimo grupė, kuri supažindina vyresnių klasių mokinius su profesinio švietimo veikla. Mokiniams buvo organizuojami susitikimai su kitų mokyklų atstovais, organizuojamos paskaitos, individualios konsultacijos. Išmoko susirasti informaciją internete bei pasirinkti profesiją, atliekant psichologinius testus. Psichologė buvo parengusi mokinių testavimo programą karjeros klausimais. Organizuojamos išvykos į įmones ir organizacijas.

5.1.5 (4 lygio iliustracija) Mokyklos veikla grindžiama visų bendruomenės narių bendravimu ir bendradarbiavimu. Vyrauja bendruomenės narių pagarba vienas kitam. Daug dėmesio skiriama mokinių socializacijai.

DUOMENŲ RINKIMAS (metodai) STEBĖJIMAS DISKUSIJŲ GRUPĖ (focus grupė) Duomenis rekomenduojama rinkti pasirinktų rodiklių sukurtoms iliustracijoms matuoti. DUOMENŲ RINKIMAS (metodai) STEBĖJIMAS DISKUSIJŲ GRUPĖ (focus grupė) INTERVIU DOKUMENTŲ ANALIZĖ ANKETAVIMAS Ir kt.

Peržvelgti instrumentų struktūrą ir jų dalių paskirtį Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir instrumentų paketais vertinimo koncepcijos kūrimo etape? Peržvelgti instrumentų struktūrą ir jų dalių paskirtį Apsispręsti dėl kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimo metodų

Pvz., III srities klausimynų struktūra Mokyklos savęs vertinimo metodikos pasiekimų srities instrumentą sudarančių klausimynų turinio pagrindas yra atnaujintose bendrosiose programose nusakytos mokinių kompetencijos ir jų ugdymo sąlygos. Mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų – prašoma įvertinti kiek mokykla tenkina jų poreikius ir lūkesčius mokinių pasiekimų srityje. Klausimynuose, teiginiai pagal tematiką grupuojami į modulius. Dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas; Mokėjimo mokytis ir pažinimo gebėjimų ugdymo vertinimas; Socialinių ir bendravimo gebėjimų ugdymo vertinimas; Iniciatyvumo, kūrybingumo, verslumo gebėjimų ugdymo vertinimas.

Instrumentų parinkimas, kūrimas 6 žingsnis

6 žingsnis Būdingi 6-ojo žingsnio klausimai: Ar vertinimo komanda susipažinusi su įprastais vertinimo instrumentais (taikymo galimybėmis, pranašumais ir trūkumais)? Ar planuojamą vertinimą reiks pakartoti vėliau? (Pakartotinai naudojant standartizuotus vertinimo instrumentus galima geriau įvertinti mokyklos tobulinimo veiklos sėkmingumą, lyginant prieš ir po.) Ar bus naudojami mokslininkų sukurti vertinimo instrumentai? Ar esami instrumentai pritaikomi prie savų poreikių? Ar vertinimo komanda turi kurti savo instrumentus? Kaip įgyjamos tam reikalingos kompetencijos? Ar reikia konsultacijų iš išorės? Kaip numatyta išbandyti vertinimo komandos sukurtus instrumentus? (Instrumentų išbandymo jokiu būdu nereikėtų atsisakyti.) 6 žingsnio pabaiga: Išbandyti, parengti taikyti vertinimo instrumentai (pvz., grupės diskusijos instrukcija; grafiškai apipavidalinti klausimynai ir pan.), su nurodymais, kaip juos naudoti.

Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir instrumentų paketais 6 žingsnyje? Mokykla, planuodama savęs vertinimą, gali susimodeliuoti sau aktualius instrumentus, t.y. iš pateiktų instrumentų paketų atsirinkti aktualius teiginius ar teiginių blokus. Formuojant klausimyną svarbu ne klausimų skaičius, bet klausimyno pildymo laikas, kurio vidutiniškai reikia mokiniui, mokytojui ar tėvui. Rekomenduojama klausimyną sudaryti iš 15, daugiausiai – 20 klausimų. Klausimynų pildymas neturėtų užtrukti ilgiau nei 15-20 minučių.

Darbas grupėse 3. Susiformuluoti konkrečią pačių pasirinktos srities problemą (stengtis atrasti problemą, kuri būtų mažiau kompleksinė, t.y. neapimanti visų vertinimo sričių). Išsikelti klausimus, į kuriuos bus ieškoma atsakymų atliekant mokyklos savęs vertinimą? (Rezultati bus naudojami seminaro eigoje vėliau)

Svarbiausia susitarti dėl kokybės O kokią informaciją gauname iš stebėtos pamokos?

Iš ko, remiantis mano (mūsų) patirtimi, susideda gera pamoka? 1. Individualūs užrašai (4‘): Prisimink vykusias pamokas: kokie, remiantis sava patirtimi, yra svarbūs geros pamokos požymiai? Individualūs užrašai 3. Grupės rezultatas (9‘): susitarkite dėl 3-5 geros pamokos požymių. 2. Pasidalinti (8‘): individualiais atsakymais. Popieriaus lakštas sukamas, todėl visi grupės nariais gali susipažinti su visais užrašais. Individualūs užrašai 57

Savarankiškas mokymasis   Savarankiškas mokymasis sistemingas skatinimas Dalyko ir perkeliamieji gebėjimai susitarimas dėl bendrų ugdymo tikslų, visuotinis skatinimas ir vertinimas Fachliche und überfachliche Kompetenzen als gemeinsame Bildungsziele vereinbaren, ganzheitlich fördern und beurteilen   Pamokos vertinimas refleksija (procesas ir rezultatai) Unterricht evaluieren und reflektieren (Prozess u. Ergebnisse) Bendros pamokos ir mokymosi sampratos kūrimas Ein gemeinsames Unterrichts- und Lernverständnis entwickeln Kokia yra gera pamoka?   Pamokos koncepcijos susitarimas ir įgyvendinimas (pvz., skaitymo gebėjimų gerinimas) Unterrichtskonzepte vereinbaren und durchführen (z.B. Leseförderung) Methoden- und Aufgabenrepertoire aufbauen und erweitern Metodų ir užduočių arsenalas kūrimas ir pildymas  Lernstand und -voraussetzungen der Schüler/innen (Heterogenität) ermitteln Mokymosi lygis ir prielaidos įvertinimas (heterogeniškumo) 58

Veiksmingas klasės valdymas ir laiko naudojimas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Veiksmingas klasės valdymas ir laiko naudojimas Suvokti, kad veiksmingas klasės valdymas yra būtina sėkmingo ir kokybiško pamokos vedimo prielaida. Įvesti elgseną veikiančias taisykles ir reikalauti jų laikytis. Užbėgti už akių pamokos trikdymui, taikant dėmesio valdymo strategijas. Jeigu atsiranda trikčių, jas pašalinti diskretiškai, nedramatizuojant, taupant laiką.

Mokytis skatinantis pamokos klimatas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Mokytis skatinantis pamokos klimatas Kiek galima daugiau mokymosi situacijų, nesusijusių su pasiekimų vertinimu, tiek pasiekimų vertinimo situacijų, kiek būtina. Draugiškas bendravimo tonas ir abipusė pagarba. Nuoširdi, šilta, be įtampos atmosfera. Kartkartėmis nusijuokiama, juokaujama. Išsiugdyti pakantumą lėtumui, duoti mokiniams pakankamai laiko atsakymui pateikti. Konstruktyvus klaidų nagrinėjimas.

Įvairiopas motyvavimas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Įvairiopas motyvavimas Mokiniams atveriamos įvairios galimybės, įvardijant įvairias paskatas mokytis: vidinė motyvacija mokytis: susidomėjimas dalyku ir veikla, išorinė motyvacija: mokomosios medžiagos svarbos ir naudingumo akcentavimas, siejimas su mokinių aplinka ir patirtimi. Skatinti smalsumą ir pasiekimų motyvaciją. Motyvuoti mokytis iš sektino pavyzdžio: mokytojas tampa sektinu pavyzdžiu, būdamas aktyvus, mėgaudamasis savo dalyku ir pamokų vedimu.

Struktūra ir aiškumas Adekvati kalba (žodynas, dalyko kalba). Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Struktūra ir aiškumas Adekvati kalba (žodynas, dalyko kalba). Mokymąsi lengvina struktūruojantys nurodymai (pademonstravimas, apibendrinimas). Dalyko turinys aiškinamas teisingai. Kalba tiksli ir glausta: aiški dikcija, gera retorika, taisyklinga gramatika, suprantami sakiniai. Akustinis suprantamumas: tinkama artikuliacija ir moduliacija, garsumas.

Orientavimasis į rezultatus ir kompetencijas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Orientavimasis į rezultatus ir kompetencijas Koncentravimasis į dalyko, perkeliamąsias ir bendrąsias kompetencijas – pagrindinis ugdymo tikslas (dalyko, asmenybės, metodinė ir socialinė kompetencijos). Empirinis orientavimasis: koncentravimasis į apčiuopiamus ir tvarius rezultatus (ateityje: orientavimasis į švietimo standartus). Pasinaudoti visomis diagnozavimo galimybėmis reguliariai tikrinti mokinių mokymosi pasiekimų lygį.

Orientavimasis į mokinius, parama mokiniams Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Orientavimasis į mokinius, parama mokiniams Mokytojai yra partneriai, padedantys dalyko ir asmeniniais klausimais. Į mokinius žiūrima rimtai, kaip į «pamokų ir mokymosi ekspertus»: jie gali iki tam tikros ribos dalyvauti priimant sprendimus, klausiama jų nuomonės apie pamoką («Mokinių apklausa»).

Aktyvaus, savarankiško mokymosi skatinimas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Aktyvaus, savarankiško mokymosi skatinimas «Gera pamoka yra ta, kurioje daugiau mokomasi nei mokoma» (Franz E. Weinert). Pamokos medžiaga įgalina ir skatina savarankiškai, atsakingai mokytis. Visiems klasės mokiniams sudaromos įvairiopos galimybės pasisakyti ir mokytis. Suteikiama erdvės, užuot ją ribojus. Autentiški klausimai vietoj pseudoklausimų.

Tinkamas metodų ir darbo formų kaitymas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Tinkamas metodų ir darbo formų kaitymas Pamokos metodai ir darbo formos kaitomos taip, kad atitiktų mokinių reikmes, dalyko ir mokymosi tikslus. Vengtina tiek per maža («monokultūra»), tiek per didelė variacija.

Konsolidavimas, užtvirtinimas, sumanios pratybos Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Konsolidavimas, užtvirtinimas, sumanios pratybos Yra daugybė užduočių, kurios atliekamos ne mechaniškai, o „sumaniai“. Parodomos įvairios taikymo galimybės. Bet ir: bendrųjų gebėjimų (basic skills), automatizuotų pagrindinių įgūdžių (bazinio žodyno, pagrindinių aritmetinių veiksmų) įsisavinimas kaip atminties psichologijos prielaida atlikti sudėtingas užduotis.

Heterogeniškumo valdymas ir diferencijavimas Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse Heterogeniškumo valdymas ir diferencijavimas Dalyko ir bendrojo turinio varijavimas. Sudėtingumo laipsnis ir tempas pritaikomas prie esamos mokymosi situacijos ir mokinių (grupių) mokymosi sąlygų. Supratingas mokinių mokymosi heterogeniškų sąlygų ir savybių traktavimas, ypač atsižvelgiant į šiuos skirtumus: socialinės, kalbinės ir kultūrinės aplinkõs, pasiekimų lygio.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS Veiklos rodikliai 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas. 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS MOKYMAS Veiklos rodikliai 2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas. 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys. 2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai. 2.3.5. Namų darbai.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS MOKYMASIS Veiklos rodikliai 2.4.1. Mokymosi motyvacija. 2.4.2. Mokėjimas mokytis. 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS PAGALBA MOKINIUI 2.5.2. (4.2.1.) Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems mokiniams bei jų grupėms: specialiųjų poreikių. gabiems, turintiems elgesio sutrikimų 2.5.2 Mokymo ir mokymosi diferencijavimas

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS VERTINIMAS Veiklos rodikliai 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas. 2.3.4. Išmokimo stebėjimas. 2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS VALDYMAS Veiklos rodikliai 1.1.6. Klasių mikroklimatas. 1.1.4. Bendruomenės santykiai. 1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės. 2.2.3. Klasės valdymas.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS MOKYMOSI APLINKA Veiklos rodikliai 1.3.3. Aplinkos jaukumas. 5.5.2. Turto vadyba. 5.5.3. Patalpų naudojimas.

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS PASIEKIMAI PAMOKOJE Veiklos rodikliai 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga. 3.2.1. Akademiniai pasiekimai.

Iš pamokos galime įvertinti šiuos rodiklius 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas. 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė. 2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas. 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys. 2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai. 2.3.5. Namų darbai. 2.4.1. Mokymosi motyvacija. 2.4.2. Mokėjimas mokytis. 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant. 2.5.2. (4.2.1.) Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems mokiniams bei jų grupėms: specialiųjų poreikių. gabiems, turintiems elgesio sutrikimų 2.5.2 Mokymo ir mokymosi diferencijavimas 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas. 2.3.4. Išmokimo stebėjimas. 2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas 1.3.3. Aplinkos jaukumas. 5.5.2. Turto vadyba. 5.5.3. Patalpų naudojimas. 2.3.4. Mokinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu. 3.1.1. Pamokos rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas,

Vertinimo atlikimas 7 žingsnis

7 žingsnis Būdingi 7-ojo žingsnio klausimai: Ar visi duomenų rinkime dalyvaujantys asmenys yra pasirengę, gavę instrukcijas (žaidimo taisykles, tikslius nurodymus „žingsnis po žingsnio“)? Kokiomis priemonėmis užtikrinama duomenų apsauga? Kas ir kada informuojamas apie duomenis ir įtraukiamas į duomenų interpretavimą? Kaip atrodys visiems mokyklos mokytojams prieinama rezultatų ataskaita (su apdorotais anonimiškais duomenimis)? 7 žingsnio pabaiga: Duomenų rinkimo eigos planas skelbiamas mokytojų bendruomenei viešai; detali duomenų rinkimo instrukcija; duomenys surinkti, parengta anonimiška duomenų ir rezultatų ataskaita. Kuo trumpesnis laiko tarpas tarp duomenų rinkimo ir paskelbimo- tuo efektyviau.

Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir instrumentų paketais 7 žingsnyje? Pateikiamos: rekomendacijos dėl kiekybinio tyrimo imties sudarymo rekomendacijos grupės diskusijos organizavimui (forma ir diskusijos eiga)

Analizė ir priemonių planavimas 8 ir 9 žingsniai

8 žingsnis Būdingi 8-ojo žingsnio klausimai: Kas ir kaip prisideda prie duomenų interpretavimo? Kaip turi atrodyti analitinis susirinkimas (ar kita tinkama dialoginė vertinimo rezultatų nagrinėjimo forma)? Kurie klausimai, interpretuojant duomenis, iškyla į pirmą planą? Kokia forma ir kaip (pvz., pagrindiniai teiginiai, tolesnio darbo ir optimizavimo pasiūlymai) vertinimo komanda fiksuos ir apdoros šias nuomones? Kaip reikia priimti sprendimą dėl priemonių, remiantis vertinimo rezultatais? Kokie kriterijai iškyla į pirmą planą, priimant sprendimą dėl prioritetinių priemonių? 8 žingsnio pabaiga: Susirinkimo rezultatai užfiksuoti raštiška forma. Svarbu: jei buvo pateikti atviri klausimai, pasirūpinti, kad būtų užtikrintas anonimiškumas. Teiginiai negali būti susieti su konkrečiais asmenimis

9 žingsnis. Parengti ataskaitą Būdingi 9-ojo žingsnio klausimai: Kaip reikėtų rašyti ir apipavidalinti mokyklos savęs, vertinimo ataskaitą? (Darbas palengvėja, jeigu galutinę ataskaitą rašo vienas vertinimo komandos narys.) Kaip apie svarbiausius vertinimo rezultatus reikėtų informuoti mokyklos steigėją? Ar mokyklos vadovybė gali tai padaryti per metinę ataskaitą, ar anksčiau? Kaip informuojami apklausų dalyviai (pvz., tėvai) ir kiti mokyklos partneriai (pvz., mokymo įmonės, aukštesnės pakopos mokyklos)? Ar be informavimo raštu reikėtų papildomai surengti baigiamąjį renginį, skirtą žodinei ataskaitai ir dialogui tarp mokyklos partnerių? Kaip pateikti tolesnių veiksmų planą, remiantis įsivertinimo duomenimis? 9 žingsnio pabaiga: Raštiška ataskaita; jei reikia, baigiamasis renginys, kuriame pristatomi vertinimo rezultatai ir tolesnių veiksmų planas (kurių įmanoma imtis šiuo metu); vertinimo projekto pabaiga.

Mokyklos vidaus vertinimo ataskaitos turinys: Pratarmė su padėka vertinimo komandai, dalyviams ir apklaustiesiems; Svarbiausių rezultatų apžvalga; Vertinimo tikslai; Apklaustieji, dalyviai ir taikyti metodai (įskaitant grąžintų anketų procentinę dalį ir t. t.); svarbiausi duomenys pateikti glausta ir anonimiška forma (pvz., grafiškai pavaizduota vidurkiai ir atsakymų pasiskirstymas); Aprašomieji ir vertinamieji teiginiai apie silpnąsias ir stipriąsias puses (pvz., „82 % apklaustų mūsų mokyklos mokinių projektines pamokas laiko motyvuojančiomis mokytis.“ „Mes laikome šiuos atsiliepimus teigiamu mūsų praktikos sistemingai skatinti savarankišką mokymąsi įvertinimu; Teiginiai apie tai, ką verta išlaikyti (užtikrinti ligšiolinę kokybę, puoselėti stipriąsias puses); Teiginiai apie nustatytą būtinybę imtis veiksmų ir optimizavimo galimybes; Informacija apie priemones (kuras reikia išbandyti arba realizuoti).

Duomenų analizės ir interpretavimo rekomendacijos

Kiekybinių duomenų analizė

Ar valdymo grupė atlieka parengiamąją apklausos rezultatų interpretaciją? Kaip į analizę įtraukiami kolektyvo nariai (pvz., per bendrą vertinimo vieną ar pasitarimą)? Valdymo grupė parengia esminius klausimus interpretacijai: Ką rezultatas reiškia atskiriems asmenims, visai mokyklai, mokiniams, tėvams ir t.t.? Kurie rezultatai labiausiai krenta į akis (pvz., labai aukšti ar labai žemi įverčiai, dideli skirtumai tarp esamos ir siekiamos būklės vertinimų, dideli skirtumai tarp atskirų grupių pateikiamų kokybės įvertinimų)? Kas patvirtina, kas prieštarauja asmeniniams, mokyklos, tėvų, mokinių vertinimams? Kokių įžvalgų ir apibendrinamųjų išvadų prieiname?

Kur išryškėja poreikis veikti? Kokie galimi (tolesnio) tobulinimo siūlymai ir priemonės? Kur sudėliosime prioritetus? Kurie pokyčiai mūsų mokyklai yra svarbiausi? Prie kurių pokyčių aš asmeniškai ypač prisidėsiu? Kurį siūlymą galima greičiausiai (lengviausiai) įgyvendinti? Iš kurio siūlymo besimokantieji gaus daugiausia naudos? Kurių siūlymų įgyvendinimo galimybės yra geros, nes turima reikiamų išteklių (pvz., individualūs gebėjimai, finansiniai ištekliai, dalyvių kvalifikacija ir t.t.)? Kurį siūlymą įgyvendinsime pirmiausiai?

Ar panaudojome kitų mokykloje atliekamų tyrimų rezultaus?

Organizacijos kultūros ledkalnis

Mokyklos kultūra yra normų, vertybių, įsitikinimų, nuostatų, ritualų ir ceremonijų, simbolių ir istorijų visuma, kuria apibūdinama mokykla (Deal, Peterson, 1999) ir kuri yra standartas tikėtinam mokyklos bendruomenės narių elgesiui (Tableman, Herron, 2004).

Mokyklos kultūra Tokie nerašyti lūkesčiai (pavyzdžiui, apie gerus mokymo metodus, personalo noro tobulėti ir plėtoti savo kompetencijas ir kt.) yra kuriami per laiką bendro mokytojų, administratorių, tėvų, mokinių darbo, bendrai sprendžiamų problemų ir kartu įveikiamų kliūčių bei iššūkių (Peterson, 2002).

TEMA - Etosas Etosas vertinamas šiais rodikliais: vertybės, elgesio normos, principai; tradicijos ir ritualai; tapatumo jausmas; mokyklos mikroklimatas.

Keturi svarbiausi elementai, apibūdinantys mokyklos mikroklimatą (Tableman, Herron, 2004): mokymuisi palanki fizinė aplinka, bendravimą ir sąveikas skatinanti socialinė aplinka, pasitikėjimą savimi ir priklausymo bendruomenei jausmą ugdanti emocinė aplinka, mokymąsi ir pasitenkinimą savimi skatinanti edukacinė aplinka.

Rūpestingam mokyklos klimatui būdinga: Aukštesni mokinių mokymosi įvertinimai, geresnis lankomumas, dažnesnis įsitraukimas į veiklas, didesni lūkesčiai ir aspiracijos, moksliškumo jausmas, mažas pasitraukimo iš mokyklos skaičius, tobulėjimas; Didesnis pasitikėjimas savimi ir geriau išreikštas tapatumas; Mažiau neramumo, depresijos ir izoliuotumo / vienatvės, Retesni prievartos orumui faktai.

TYRIMO KLAUSIMAI (KĄ NORIMA IŠSIAIŠKINTI?) Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą (kokius idealus, elgesio lūkesčius, normas nurodo, ką deklaruoja)? Kokia yra realioji mokyklos kultūra? Kokius kultūros bruožus pastebi naujokai (mokiniai, mokytojai)? Už kurių normų pažeidimą taikomos kokios nors sankcijos (įspėjimas, izoliavimas etc.), o kurios tiesiog nepastebimos? Kaip mokyklos bendruomenė vertina jos kultūrą: kiek ji visuotinė, priimtina, kas erzina, ko trūksta? Ar pastebimas mokyklos kultūros ugdomasis poveikis?

Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų laikomasi? Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo mokyklai? Kaip išreiškiamas dėmesys kultūriniams skirtumams mokykloje? Kaip užtikrinamos visiems lygios galimybės? Kokia yra psichologinė atmosfera mokykloje? Kaip mokykloje užtikrinamas saugumas? Kaip mokykloje pasireiškia bendruomeniškumas: sutelktumas, sutarimas, nusiteikimas siekti bendrų tikslų, veiklos krypties bendrumas? Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių? Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasėje / mokykloje?

TEMA - Pažangos siekiai Pažangos siekiai vertinami šiais rodikliais: asmenybės raidos lūkesčiai, pasiekimų lūkesčiai, mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis.

Dideli, aiškūs ir nuoseklūs lūkesčiai didina moksleivių pasitikėjimą savim, jų įsitikinimą, kad pastangos mokytis baigsis sėkme. Daugybė įrodymų patvirtina, kad mokyklos, kuriose moksleiviai pasiekia gerų rezultatų, kelia mokiniams didelius lūkesčius bei nustato aukštus reikalavimus. Siekiant paskatinti mokinių motyvaciją, mokymosi pasiekimų lūkesčiai turi būti aiškiai suprantami ir tikrai pasiekiami. Mokiniai savo mokymosi pasiekimais bus suinteresuoti tuomet, kai iškelti mokymosi tikslai reikalaus įdėti pastangų, bet leis mokiniams atlikti užduotis ir pasijusti kompetentingais.

Mokinių pažangos siekius skatina ir palaiko mokyklos edukacinė aplinka. Edukacinė aplinka skatina mokinio mokymąsi ir savirealizaciją. Palankią edukacinę aplinką kuriantys ir palaikantys mokyklos pedagoginės bendruomenės nariai yra patikimi ir išmanantys savo sritį specialistai. Mokytojų dėmesys fokusuojamas į profesionalią pedagoginę veiklą. Ši veikla kryptingai formuoja mokinių pažinimo siekius, kuria mokymuisi palankią edukacinę aplinką, tenkina skirtingus ugdytinių mokymo(si) poreikius, skatina kiekvieno besimokančiojo individualų pažangos siekį.

TYRIMO KLAUSIMAI (KĄ NORIMA IŠSIAIŠKINTI?) Kaip asmenybės, socialinio ir moralinio ugdymo tikslai siejami su mokyklos vizija? Koks yra tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis mokykloje? Kaip asmenybės ugdymo strategijos integruojamos į dalykus, papildomąjį ugdymą ir mokyklos gyvenimą? Koks yra pasiekimų lūkesčių lygis mokykloje? Ar mokykloje siekiama minimalaus patenkinamo (bazinio) pasiekimų lygio visiems mokiniams? Ar kiekvienas mokinys skatinamas siekti aukščiausio jam įmanomo lygio? Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai?

Mokyklų savęs vertinimo instrumentų loginė struktūra

MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO NAUDINGUMAS Mokyklos bendruomenės nariai sutinka dalyvauti mokyklos savęs vertinime dėl daugelio aplinkybių, pvz., asmeniškai naudinga žinoti savo mokymo kokybę, mokyklos kontekstą... Dažniausiai mokyklos savęs vertinimo dalyviai suvokia, jog jų dalyvavimas daro įtaką teigiamai mokyklos raidai, žinių vystymuisi. Todėl mokyklos savęs vertinimą organizuojantys asmenys būtinai turi paaiškinti dalyviams atliekamo tyrimo naudą, atsižvelgiant į įvairius aspektus.

Mokyklai atliekant savęs vertinimą, svarbu daugiau laiko skirti savo veiklos refleksijai ir ugdymo planavimui. Mokytojai, kurie daug laiko dirba individualiai mokyklos savęs vertinime metu yra įgalinti komunikuoti, mokytis kolegialaus darbo ir jungtis į komandas, siekdami bendrų tikslų. Mokyklos bendruomenei sudaromos prielaidos mokytis ir suvokti, jog mokymasis per praktiką yra ne individuali, o bendruomeninė veikla.

Mokyklos savęs vertinimas keičia darbinį gyvenimą ir mokyklos bendruomenės narių, ypač darbuotojų, santykius. Pavyzdžiui, mokytojai skatinami bendrauti su kolegomis, bendradarbiauti su mokyklos administracija, mokiniais, tėvais bei kitų mokyklų mokytojais. Mokyklos savęs vertinimas gali būti svarbus norint sulaukti visuomenės pritarimo, kad mokykla jaustųsi reikalinga bei naudinga. Didinant mokyklos bendruomenės narių atsakomybę bei savarankiškumą už atliekamą įsivertinimą, yra patenkinami ir organizaciniai poreikiai.

Mokyklos savęs vertinimas skirtas mokyklos veiklos tobulinimui ir sprendimų priėmimo palaikymui (Yin Cheong Cheng, 2003; Scheerens, 2005 )

Asmenys, kurie planuoja naudotis vertinimu, turi spręsti apie vertinimo tikslus, kurie gali būti skirtingi: naudos ar vertės nustatymas (apibendrinamasis vertinimas), programos planavimas (vertinimas planavimo tikslu), programos gerinimas (formuojamasis vertinimas), naujų žinių gavyba (vertinimas konceptualizavimo tikslu).

Tiek mokytojo, tiek mokyklos vadovo sukauptų žinių visuma, jo patirtis leidžia aiškinti priežastinius ryšius, kaip savaime suprantamus, ir, tuo remiantis, organizuoti veiklą konkrečioje situacijoje. Sprendimai, kaip gerinti ugdymo kokybę, gali būti priimami ne tik individualios praktikos pagrindu, bet ir mokytojų komandoje, kuomet interpretuojant duomenis, remiamasi ne individualia, bet apibendrinta patirtimi ir žiniomis apie konkretų atveją (mokinį, klasę, ugdymo turinį ir pan.).

Demografinė klausimyno dalis Demografinės dalies klausimų tikslai: Aprašyti tyrimo imtį (jei tyrimas nėra ištisinis). Ar imtis reprezentatyvi? Analizuoti atsakymų skirtumus respondentų grupėse Pavyzdys. Klausimynas mokiniams Klasė, kurioje mokaisi (pasirink) □ 5 kl. □ 6 kl. □ 7 kl. □ 8 kl. □ 9 kl. (1 gimnazijos) □ 10 kl. (2 gimnazijos) □ 11 kl. (3 gimnazijos) □ 12 kl. (4 gimnazijos) Tu esi (pažymėk): □ vaikinas □ mergina Tu mokaisi (pažymėk): □ labai gerai □ gerai □ vidutiniškai □ patenkinamai □ silpnai

Tiksliniai tyrimo klausimai: situacijos vertinimas Modifikuota Likerto skalė: Visiškai nesutinku, Ko gero,nesutinku, Ko gero, sutinku, Visiškai sutinku, Negaliu atsakyti

Tiksliniai tyrimo klausimai: pokyčio reikalingumo vertinimas

Statistika. Pritarimo procentas ir vidurkiai Atsakymų pasiskirstymas (procentais) Pritarimo procentas. “Ko gero sutinku”+”Visiškai sutinku” Stipriosios vietos: daugiau kaip 80 % pritariama Silpnosios vietos: mažiau kaip 50 % pritariama Vidurkis. Vidurkio reikšmė artima 2,5 rodo, kad teiginiui pritaria ir nepritaria panašus respondentų skaičius. Vidurkiai virš 3,0 rodo aukštą pritarimą, Vidurkiai žemiau 2,0 rodo aukštą teiginio atmetimą. Tobulinimo impulsai galėtų būti tokie klausimai: Ką mes galime padaryti, kad kitos apklausos metu kolegos šiam teiginiui pritartų labiau?

Atsakymų pasiskirstymas procentais. Reitingas AR MOKYKLOJE PAKANKA DĖMESIO.. Socialinių ir bendravimo gebėjimų ugdymo poreikių vertinimas. Mokytojų duomenys.

Mokyklos tradicijų vertinimas. Mokytojų duomenys

Statistika „Negaliu atsakyti“ atsakymų skaičiaus analizė Atsakymai rodo, kad respondentai šio klausimo negali atsakyti, nes jiems trūksta informacijos. Jie nežino, negali nuspręsti ar situacija mokykloje yra tokia, kaip to klausiama, ar ne. Iš atsakymo į šį klausimą gali kilti impulsas vidiniam mokyklos tobulinimui: Kodėl kolegos nežino, kaip galėtų įvertinti teiginį? Kokios informacijos jiems trūksta? Pirma tobulinimo strategija būtų pagerinta informacijos tėkmė. Kita, gilesnė tobulinimo linija, būtų skaidrios informavimo ir komunikavimo koncepcijos nustatymas.

Neatsakinėjimo analizė

Atsakymų į klausimus išsibarstimo analizė Sklaidos analizė Sklaida maža Tai galima interpretuoti, kad mokyklos bendruomenėje arba nėra aiškumo aprašomo turinio požiūriu arba nėra pedagoginio konsensuso šiuo klausimu. Klausimas, duodantis impulsą būtų: „Ką mes turime daryti, kad prieitume vieningos nuomonės šiuo klausimu?“ Sklaida vidutinė

Naudingi klausimai vertinimo rezultatų interpretacijai (1) Rezultatų reikšmė: Ką rezultatas reiškia atskiriems individams, įvairioms grupėms – dalyko mokytojams, klasės auklėtojams, visai mokyklai, mokiniams, tėvams ir t. t.? Ką rezultatai reiškia man kaip mokytojui? Kaip mokyklos vadovui? Visai mūsų mokyklai? Ką tai reiškia mano/mūsų mokiniams? Sąsaja su praktine patirtimi ir kitais duomenų šaltiniais: Ar tikėjausi šių rezultatų? Ar jie patvirtina mano patirtį? Ar nustebau arba sutrikau, nes rezultatai nesutampa su mano patirtimi? Ar yra kitų informacijos šaltinių, kuriais būtų galima pasinaudoti vertinimo rezultatams patvirtinti arba apriboti? Ką reikėtų panagrinėti giliau? Apie ką rezultatai nedavė jokios informacijos?

Naudingi klausimai vertinimo rezultatų interpretacijai (2) Ryšiai ir priežastys: Kokius ryšius įžvelgiame tarp atskirų rezultatų? Kaip galima paaiškinti konkrečius trūkumus ir privalumus? Kokiais pagrindiniais teiginiais apibendriname įžvalgas apie mūsų mokyklos kokybę? Pagrindiniai teiginiai: Kurie apklausos rezultatai mūsų nuomone yra svarbiausi. pvz.: „Dauguma mokytojų pritaria teiginiui, kad ...“ „Mokyklos stipriosios pusės yra ...“ „Didelė dalis tėvų reiškia nepasitenkinimą dėl namų darbų.“ etc. Pirminės išvados: Ar iš rezultatų jau galima daryt išvadas, siūlyti priemones, formuluoti tolesnes idėjas, išreikšti susirūpinimą, išreikšti abejonių, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus? Priemonės: Kokias išvadas darome iš rezultatų? Kokius tikslus sau keliame? Kokiomis priemonėmis jų sieksime? Kokį terminą nusistatome? Kokius žingsnius reikia atlikti? Kas ir kokias atlieka užduotis?

Kiekybinių duomenų analizės technologijos Suformuluoti duomenų naudojimo taisykles. Atlieka vertinimo komanda Atlieka tikslinės grupės, kurioms skirti vertinimo rezultatai (pvz., už strateginį planavimą atsakingi asmenys) Atlieka mokytojų kolektyvo analitinis susirinkimas (pusdienis)

Plakatas tik faktai / originalo tekstas … kol kas be pasiūlymų Įsivertinimo analizė, 2009 m. balandis Svarbios įžvalgos: Teminė sritis: ….. t. y. klausimai nuo Nr … iki Nr … Reikšmingos stipriosios vietos (Klaus. Nr + tekstas / reikšm. žd.) Tobulinimo poreikis Reikia išsiaiškinti Nr 89 patenkinti mokytojai 1. Nr 85 reguliarūs atsiliepimai mok.; tėv. 1.Nr 86 ‘Klientų‘ pasitenkinimas 2. 3. 4. Sąsaja su ligšioliniu tobulinimu: … sėkmės ir nesėkmės Nr 89 mokytojų pasitenkinimas : - mokytojai tarpusavyje bendrauja pagarbiai ir partneriškai (95%) - pasireiškia ir esant geriems vertinimams visoje ‘mokyklos valdymo‘ srityje - gali būti kad teig. poveikį padarė ‘grįžtamasis ryšys mokyklos vadovybei‘? - Mokiniai gerai sutaria tarpusavyje (mok.: 84%; tėv. 76%) parengė: kažkas, kažkas & kažkas 122

Kiekybinių duomenų analizė ir pateikimas 4 Užduotis. Kiekybinių duomenų analizė ir pateikimas

4 UŽDUOTIS. Kiekybinių duomenų analizė ir pateikimas Tikslas – remiantis gautais savęs vertinimo rezultatais, pateikti esmines išvadas ir jų panaudojimo galimybes planavime. 1. Susiskirstykite grupėmis po 10-12 žmonių. 2. Išsirinkti grupės vadovą. 3. Išanalizuoti pateiktus savęs vertinimo duomenis, prisimenant taisykles dėl kurių susitarėte ir 15-20 klausimyno teiginių, kuriuos atsirinkote. Reiktų pabandyti atsakyti į klausimus, kuriuos buvote išsikėlę. 4. Duomenų analizės išvadas ir tolimesnes tobulinimo kryptis surašyti dideliame lape. 5. Pristatyti atliktą darbą. Interpretuoti duomenis galime pasitelkę klasikinį SSGG metodą.

S Strength Stipriosios pusės W Weaknesses Silpnosios pusės O Kas einasi gerai? Kuo galime pasikliauti? Kuo esame patenkinti? Kas suteikia energijos? Kuo didžiuojamės? Kuo mes stiprūs? W Weaknesses Silpnosios pusės Kas yra sunku? Su kokiomis kliūtimis susiduriame? Ko mums trūksta? Kas mums sunkiai pavyksta? Kur kliudome patys sau? O Opportunities Galimybės Kokios ateities galimybės? Ką per mažai išnaudojame? Ką galime optimizuoti? Kokių naujų galimybių matome T Threats Pavojai Kur įžvelgiame ateities pavojus ir grėsmes? Su kokiais sunkumais galime susidurti? Kokių nepageidaujamų pasekmių baiminamės?

Kokybinių duomenų analizė

Kokybiniai ir kiekybiniai metodai Kiekybinių metodų požymiai ieškoma faktų ir ryšių orientuoti į duomenis orientuoti į rezultatus distancija → nutolę nuo duomenų imtis → plotis Kokybinių metodų požymiai veikiančiojo perspektyva orientuoti į atradimus orientuoti į procesą artumas → arti duomenų individualus atvejis → gylis Metodų derinimo strategija 127

Kokybinės informacijos analizė Pagrindinis metodas – turinio analizė Kiekybinė turinio analizė Kokybinė turinio analizė Svarbu atskleisti žinias apie tai, ką žmonės mano, jaučia, išgyvena, patiria, siūlo ....

Jeigu vedamas interviu arba atliekamas stebėjimas, duomenų rinkimas vyksta dviem etapais: pirmiausia renkami „analoginiai“ duomenys (pokalbių užrašai, interviu protokolai, vaizdo įrašai), tada jie „skaitmeninami“ (priskiriami kategorijoms, kurios paprastai išeiškiamos skaitinėmis vertėmis). Kuo vienareikšmiškiau suformuluoti indikatoriai, tuo mažiau klaidų daroma transformuojant duomenis.

Svarbiausi kokybinių duomenų analizės žingsniai Skaitomas tekstas, išskiriami prasminiai vienetai: sakiniai, jų dalys, pasraipos Prasminiams vienetams suteikiami pavadinimai – etiketės t.y. potemės/subkategorijos Potemės pagrindžiamos prie kiekvieno pavadinimo pridedant pavyzdžius iš analizuojamo teksto. Perskaičius tekstus, identifikuojami potemių tapatumai, ryšiai, skirtumai ir formuojamos temos. Turimi duomenys apibendrinami, talpinami į lenteles, brėžiamos schemos, rašoma interpretacija Interpretuojant gautus apibendrintus duomenis galima pasinaudoti klausimais vertinimo rezultatų interpretacijai.

Veiksniai, padidinantys kokybinių duomenų analizės rezultatų patikimumą ir tikėtinumą Duomenis analizuoja keletas tyrėjų Tyrėjai aiškiai įvardija savo patirtį, susijusią su analizuojama sritimi. Aiškiai argumentuojami sprendimai dėl kategorijų ir subkategorijų Analizės rezultatai gretinami su kitų tyrimų duomenimis Analizuojant duomenis remiamasi teorija

5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų analizė ir apibendrinimas. Tikslas – remiantis gautais savęs vertinimo rezultatais, išbandyti kokybinių duomenų kategorizavimo metodą. 1. Individuali užduotis. Priskirkite kiekvienam prasminiam vienetui pavadinimą „etiketę“.

5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų analizė ir apibendrinimas. 2. Užduotis grupėje. Sutarkite dėl bendrų prasminių vienetų etikečių. Diskutuokite, argumentuokite, kodėl tikslingas vienas ar kitas pavadinimas. Tai potemės/subkategorijos. Vienas prasminis vienetas gali priklausyti keletui potemių.

5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų analizė ir apibendrinimas. 3. Užduotis grupėje. Potemes grupuokite pagal jų turinį ir sudarykite temas/kategorijas. Diskutuokite, argumentuokite, grupavimo prasmes, kodėl tikslingas vienas ar kitas pavadinimas.

5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų analizė ir apibendrinimas. 4. Pristatymas. Grafiškai pavaizduokite kategorijų ir subkategorijų sąsajas. Pasakojimu atskleiskite kategorijos turinį ir interpretuokite remdamiesi savo patirtimi (žr. klausimus duomenų interpretacijai.

Mokytojų grupės diskusijos parengimas ir pravedimas 6 Užduotis. Mokytojų grupės diskusijos parengimas ir pravedimas

6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos parengimas ir pravedimas 1. Susiskirstykite grupėmis po 10-12 žmonių. 2. Išsirinkti grupės diskusijos moderatorių. 3. Susipažinti su žemiau pateiktomis rekomendacijomis grupės diskusijos organizavimui.

Kaip suorganizuoti gerą mokytojų ar mokyklos administracijos grupės diskusiją? Grupės diskusijos tikslas – kolegiškai dalintis patirtimi, mokytis vienas iš kito, kartu spręsti iškylančius sunkumus ir kartu mąstyti, kaip mes galime tobulinti mūsų mokyklą. Norint pasiekti tikslą – svarbūs yra šie dalykai: Labai svarbu, kad grupė nebūtų per didelė – geriausia kalbėtis septyniese ar aštuoniese. Labai svarbu, kad vienas iš mokytojų imtųsi moderuoti diskusiją. Moderuojantis mokytojas, tą kartą, deja, negalės įsijungti į diskusijos turinį, nes jis turės vadovauti pokalbio tarp dalyvaujančiųjų procesui: rūpintis, kad diskusija neplauktų per daug paviršiumi, bet kad ir nebūtų kalbama per ilgai apie tą patį, kad kalbėjimasis vestų prie išvadų, apibendrinimų, o geriausia – sprendimų ateičiai, kad pasisakytų kaip galima visi ir apie viską ir t.t. Moderatoriaus „tarnystė“ yra būtina – kitaip diskusijos nebūna efektyvios – kalbama ilgai ir apie viską iš karto, išsiskirstoma pavargus ir nieko nepasiekus. Dar viena „tarnystė“ yra protokoluoti: labai svarbu užregistruoti svarbiausius diskusijos rezultatus. Jokiu būdu nereikia rašyti, kas ką pasakė pažodžiui. Užrašyti verta tik tai, kas yra svarbu ateičiai: ką nusprendėme su viena ar kita problema daryti ir kada konkrečiai tai darysime, ką išskyrėme, supratome, įvardijome ir t.t. Grupės diskusijos dalyviai turėtų būti pasirenkami žvelgiant į poreikį: galbūt vienu atveju prasmingiausia diskusija tarp mokytojų, kurie dirba su tomis pačiomis klasėmis (pvz., visų pagrindinių dalykų mokytojai, dėstantys septintoms klasėms), o kitu atveju diskusija – tarp dalykininkų (pvz., tarp lituanistų, dėstančių vyresnėms klasėms). Nuspręsdami dėl grupės dalyvių pasirinkimo jauskitės visiškai laisvi, bet labai svarbu žinoti, kodėl šiuo atveju pasirenkami būtent šie diskusijos dalyviai. Diskusijoms pateikiami klausimai yra tik gairės: jų nebūtina užduoti visų iš eilės ir tik taip, kaip parašyta. Jauskitės laisvi, atsirinkdami klausimus ir įterpkite, sukurkite savo klausimus (tik svarbu tai padaryti dar iki diskusijos, kad moderatorius galėtų tinkamai pasiruošti). Tik Jūs patys esate tikrieji ekspertai – todėl tik Jūs patys galite geriausiai žinoti, apie ką, ypač apie kokias problemas yra svarbu kalbėtis! Kuriant klausimus yra svarbi tik viena taisyklė – klausimai turi būti atviri – jie yra tam, kad paskatintų diskusiją ir kad vestų prie išvadų, apibendrinimų, įžvalgų. Kad diskusija būtų gili ir tikrai duodanti rezultatų, labai svarbu, kad dalyviai grupėje jaustųsi saugūs ir galėtų kalbėtis visiškai atvirai, netgi apie savo problemas, klaidas ar rūpesčius. Todėl yra labai svarbu susitarti dėl konfidencialumo, kad visi asmeniškumai neišeis už grupės diskusijos ribų – išorę gali pasiekti tik dalykiniai apibendrinimai, išvados, tolimesni planai – t.y. tai, kas surašyta protokole. Grupės diskusijos reikalauja nemažai laiko. Rinktis dėl pusvalandžio ar valandos –neverta. Geriausia diskusijai skirti tris valandas arba net ir visą pusdienį. Tačiau tada be galo svarbu daryti pertraukas! Jei skirtas laikas prabėgo, o diskusija tik įpusėjo ir visiems dalyvaujantiems atrodo, kad ji duoda naudos – tereikia susitarti dėl kito susitikimo ir diskutuoti toliau.

6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos parengimas ir pravedimas 4. Išsirinkti 2 diskusijos stebėtojus, jiems pateikti stebėjimo protokolus. Gavę protokolus stebėtojai pasitraukia iš grupės darbo, stebi ir pildo protokolus.

6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos parengimas ir pravedimas 5. Išsirinkti diskusijos raštininką. Raštininkas visą diskusiją protokoluoja, pats diskusijoje nedalyvaudamas. 6. Remiantis atskirų sričių instrumentų paketuose pateiktais klausimais grupės diskusijai, atsirinkti 2-3 svarbius klausimus, kurių nepavyktų išsiaiškinti atliekant apklausą raštu ir suorganizuoti grupės diskusiją, trunkančią 10 min. Kaip valdyti diskusijos laiką nusprendžia diskusijos moderatorius. 7. Pasibaigus diskusijai, stebėtojai išsako savo pastebėjimus. 8. Diskusijos protokolais darbo grupės pasikeičia. Gautą protokolą grupė turi išanalizuoti kaip kokybinę informaciją ir pateikti siūlymus mokyklos veiklos tobulinimui. 9. Pristatyti atliktą darbą.

Mokyklos savęs vertinimo ir mokyklos veiklos tobulinimo sąsajos

Nustatėme vertę ir naudą. Kas toliau? Nustatyti tobulinimo prioritetus (arba hierarchizuoti) „Sprendimo sistemos“ nustatymas (kas už tai atsako ir kas turi tiesioginę įtaką pokyčiui?) Ateities scenarijų aprašymas (kaip turėtų situacija atrodyti ateityje?) Indikatorių nustatymas, kurie leistų pamatyti pokytį (iš ko mes galime nustatyti, kad kažkas pakito mūsų norima kryptimi?) Patikrinti sąlygas pokyčiams (žmogiškieji ir materialūs resursai, komunikacijos koncepcija, veiklų planas).

Reaktyvi Aktyvi Proaktyvi Kas po vidaus audito? Svarbu POŽIŪRIS Į ATEITĮ Nesvarbu Didelis STRATEGIJOS POREIKIS Mažas Ateities kūrimas Pirmiausia užduoti šį klausimą klausytojams Palaipsniui paaiškinti koordinačių ašis ir kiekvieną situaciją organizacijos aspektu Pasiūlyti įvertinti savo organizacijos padėtį Pasiūlyti įsijausti į mokesčių mokėtojo vaidmenį: kokioje padėtyje yra jis? Ar gali mokesčių mokėtojas norėti žinoti iš mokesčių išlaikomos organizacijos strategiją? Ar galima strategijos sukūrimą ir paskelbimą įvardyti kaip paslaugą mokesčių mokėtojui? Kokioje padėtyje yra Seimas, Vyriausybė? Ar racionalu Seimui, Vyriausybei paklausti, kam ketinate išleisti skiriamas lėšas? Pasiūlyti papildyti ketinimų lapą Prisitaikymas prie ateities Dreifavimas link ateities Reaktyvi Aktyvi Proaktyvi VEIKLUMO NUOSTATA

Galimi tolesni žingsniai SUSITARIMAI IR ĮSIPAREIGOJIMAI Ką? Kas? Iki kada? Pastabos?

Vertinimo ir tobulinimo ciklai do Valstybinės gairės Kokių priemonių imsimės, siekdami tikslų? įgyvendinimas check plan Pedagoginiai principai/ mokyklos vizija Ką norime pasiekti? savo mokykloje savo pamokose Ar taikydami šias priemones pasieksime tikslus? Fokus vertinimas Kokie esame? Situacijos įvertinimas act Bendrosios mokyklų sąlygos Kokias išvadas darome iš įsivertinimo rezultatų? 145

Penkios svarios priežastys kurti vertinimo kultūrą mokykloje Savirefleksija – mokyklos darbo kultūros dalis Anksčiau mokytojai atsakomybę už aukštą mokyklos kokybę suvokė daugiausia individualiai. Su mokyklos vidaus vertinimu susijęs siekis, kad mokyklos palaipsniui susikurtų ir bendras kokybės užtikrinimo bei kokybės gerinimo formas ir įtvirtintų jas savo veikloje. Tiek mokykla kaip pedagoginės veiklos vienetas, tiek atskiros pedagoginės komandos gali pasitelkti vertinimą, kad galėtų įvertinti bendro darbo poveikį mokiniams, mokytojams ir kitiems darbuotojams, taip pat mokyklai ir išorei.

Penkios svarios priežastys kurti vertinimo kultūrą mokykloje Vertinimas – mokyklos tobulinimo įrankis Vertinimas teikia duomenų, o ne spėjimų apie galimus rezultatus. Jis leidžia gauti patikimų žinių apie mokyklos tobulinimo rezultatus ir veiksmingumą. Pakartotinai atliekant vertinimą, galima išsiaiškinti, ar mokyklos tobulinimo veikla vykusi. Sumaniai taikomas vertinimas skatina sveikos mokyklos sampratą, kadangi keliami racionalūs reikalavimai, dėmesys kreipiamas į tas sritis, į kurių tobulinimą verta įdėti pastangų. Tai leidžia mokyklos kolektyvui ir vadovybei atpažinti būtinus keisti dalykus, bet kartu ir išlaikyti išbandytą ir pasiteisinusią praktiką.

Penkios svarios priežastys kurti vertinimo kultūrą mokykloje Vertinimas – dalyvavimo instrumentas Vertinimas leidžia sužinoti visų dalyvių ir visų susijusių asmenų nuomonę ir, remiantis šiuo įvairialypiu pagrindu, priimti tvarius – nes gerai pagrįstus – sprendimus. Per vertinimą į mokyklos veiklos organizavimą galima įtraukti mokinius, taip pat ir jų tėvus. Priimant sprendimus dėl tobulinimo krypčių, remiamasi ne tik mokytojų kolektyvo nuomone, taip pat reguliariai prašoma vaikų, jaunuolių ar jų tėvų pareikšti nuomonę apie mokyklos veiklą, pvz., per apklausas. Šia prasme vertinimas prisideda prie mokyklos demoktratizavimo.

Penkios svarios priežastys kurti vertinimo kultūrą mokykloje Vertinimas naudojamas atskaitomybei Vertinimas naudojamas kaip savikontrolės ir atskaitomybės įrankis. Jis parodo, kaip galima būtų įvertinti pasiektų rezultatų ir veiklos procesų kokybę. Vertinimas suteikia galimybę už savo veiklą atsiskaityti pačiam sau ir kitiems, pasitikrinti, ar pasiektas tikslas, ar įvykdyti vidiniai ar išoriniai kokybės standartai.

Penkios svarios priežastys kurti vertinimo kultūrą mokykloje Sumanus vertinimas padeda pažvelgti į savo praktiką nauju žvilgsniu, atpažinti nusistovėjusios tvarkos stipriąsias ir silpnąsias vietas, sumažinti netikrumą dėl savo veiklos efektyvumo, sužinoti, kas daro gerą poveikį, gauti patvirtinimą, kad naudojama praktika yra vykusi, įžvelgti poreikį veikti ir imtis pokyčių, keisti požiūrį ir gerbti tai, kaip mokyklą ir pamokas mato mokiniai ir jų tėvai, dokumentuoti patirtį ir padaryti ją prieinamą kitiems, pasinaudoti atgaliniu ryšiu savo mokymuisi, efektyviai išnaudoti ribotus išteklius, įžvelgti naujų savo veiklos ir profesijos perspektyvų, pagrįsti darbo planavimą ir sprendimų priėmimą, padėti pagrindus susitarimams dėl bendrų tikslų, pateikti ataskaitą apie pasiektus tikslus, savų ir pripažintų išorinių kokybės reikalavimų įvykdymą.

Vertinimo iniciatyva priklauso bendruomenei Vertinimo komponentai Kokybės vadybos aspektas Besimokančios organizacijos aspektas Vertinimo tikslas Organizacijos vadybos tobulinimas, atskaitomybė, veiklos planavimas ir strategavimas Organizacijos tobulėjimas mokymosi dėka, susitarimas dėl bendrų siekių, bendradarbiaujančios ir diskusinės aplinkos kūrimas Vertinimo organizavimas Duomenų rinkimą ir vertinimą atlieka kvalifikuoti specialistai, optimaliai įtraukdami bendruomenę Vertinimo iniciatyva priklauso bendruomenei Vertinimo metodas Kokybės komponentų matavimas ir duomenų analizė atliekama politikos analizės metodais Situacijos vertinimas, remiantis patirtimi, situacijų analizės ir sprendimų priėmimo metodai, įvairūs mąstymo modeliai Vertinimo dokumentavimas Griežtai apibrėžtas, gausus, privalomas Neapibrėžtas, minimalus, neprivalomas Vertinimo kokybės kriterijus Objektyvumas, nauda sprendimų priėmimui. Reikalavimus nusako vertinimo kokybės standartas Susitarimas, naujos žinios, nėra aiškiai apibrėžtų reikalavimų, dažniau orientuojamasi į konstruktyvizmo tradiciją Vertinimo rezultatas Specialistų suformuluoti siūlymai vadybininkams dėl veiklos tobulinimo Mokytojų asmeninių siekių ir organizacijos siekių suderinimas Vertinimo motyvacija Užmokestis už darbą ir kt. palaikantys veiksniai Tobulėjimas, saviraiška ir kt. motyvuojantys veiksniai

Darbas grupėje Pagal pateiktas rekomendacijas numatyti veiksmus, priemones mokyklos tobulinimui: Strateginiam planui Mokyklos veiklos planui Metodinės tarybos,...ar kt. veiklos planams

SRITIS 3. Pasiekimai TEMA 3. 1. Pažanga VEIKLOS RODIKLIS 3. 1. 2 SRITIS 3. Pasiekimai TEMA 3.1. Pažanga VEIKLOS RODIKLIS 3.1.2. Mokyklos pažanga Privvalumai Mokykla inicijuoja ir organizuoja vietos bendruomenei skirtus projektus ir renginius. 2. Mokykla aktyviai siekia dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, dalykinėse olimpiadose savivaldybėje ir apskrityje. 3. Didesnioji dalis mokinių, dalyvavusių renginiuose savivaldybėje, apskrityje laimi prizines vietas, apdovanojimus. Trūkumai 1.Mokinių skaičiaus mažėjimas mokykloje. 2. Mokinių mokymosi motyvacijos mažėjimas. 3. Gabių mokinių pasiruošimo lygis siekia savivaldybėse organizuojamų olimpiadų, konkursų lygį.

REKOMENDACIJOS: 1. Skirti reikiamą dėmesį, išsiaiškinant ir įvertinant gabių mokinių ugdymo situaciją mokykloje. 2. Sudaryti sąlygas gabiems mokiniams aktyviai dalyvauti savivaldybės, apskrities, respublikos organizuojamuose renginiuose (olimpiadose, konkursuose ir projektuose). 3. Stiprinti ugdymo individualizavimą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, tobulinti individualius ugdymo metodus. 4. Sudaryti galimybę mokiniams pagal amžių, gebėjimus ir polinkius rinktis pagilintą, kryptingą dalykų arba jų modulių mokymąsi, diferencijuojant užduotis. 5. Tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus, pritaikant ugdymo turinį pagal gabių ir talentingų vaikų poreikius.

Esminis klausimas Ar vykstantis įsivertinimas gali padėti mokytojams tobulėti, siekti geresnės ugdymo proceso kokybės?

Atsakymas NEGALI, jeigu įsivertinimo procesas nėra integruotas į visą mokyklos gyvenimą.

O kas yra mokyklos gyvenimas? Pamokos, pertraukos... Renginiai, šventės, kasdienybė, įvykiai... Direktorius, pavaduotojai, planavimas... Mokiniai, mokytojai, santykiai... Kontroliniai, egzaminai... Atestacija, akreditacija, auditas, metodinė veikla... Kavos gėrimas mokytojų kambaryje, posėdžiai... Visas šis gyvenimas gali būti sudėtas į “vidaus audito” rodiklius!

Ačiū už dėmesį ir bendradarbiavimą!