Baudžiamoji politika Dėst. Gintautas Sakalauskas (12 val Baudžiamoji politika Dėst. Gintautas Sakalauskas (12 val. paskaitos) 2017 m. rudens semestras, sesijinės studijos © Gintautas Sakalauskas, 2017

Baudžiamosios politikos samprata. Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Kurso planas: Baudžiamosios politikos samprata. Baudimo teorijos ir poveikio kryptys. Bendrosios prevencijos siekiai ir realybė. Mediacijos baudžiamosiose bylose privalumai. Baudžiamajai politikai įtaką darantys veiksniai. Baudimo praktika Lietuvoje. Kalinių skaičius ir jo reikšmė. Aktualios baudžiamosios politinės diskusijos Lietuvoje, baudžiamosios politikos pagrindimo pavyzdžiai ir jų kritika (laidos peržiūra, BK pakeitimo aiškinamasis raštas, BK nuostatų pakeitimo reikalingumo vertinimas). Atskiri baudžiamieji politiniai aspektai (pranešimai ir diskusija). Apibendrinimas ir egzamino aptarimas.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Literatūra (visos publikacijos, išskyrus priešpaskutinę, yra internete): Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje (moksl. red. G. Sakalauskas). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2017. Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2, p. 5–61. Sack F. Baudžiamasis populizmas šiuolaikinėse visuomenėse // Teisės problemos, 2010, Nr. 2, p. 41–57. Sakalauskas G. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-708 // Teisės e-aktualijos, 2017, Nr. 2, p. 16–32. Sakalauskas G. Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės // Kriminologijos studijos, 2016, Nr. 4, p. 72–97. Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 205–247. Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocienė A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 8. Vilnius: Teisės institutas, 2012. Švedas G. Baudžiamoji politika ir ją formuojantys veiksniai // Teisė, 2006, t. 59, p. 128-139. Švedas G. Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. Švedas G., Veršekys P., Levon J., Prapiestis D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017.

Laikantis etimologinės žodžio „baudžiamoji“ kilmės, baudžiamąją Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Laikantis etimologinės žodžio „baudžiamoji“ kilmės, baudžiamąją politiką galima apibrėžti kaip įstatymų leidėjo ir vykdomosios valdžios sprendimus, susijusius su asmenų baudimu už nusikalstamas veikas (iš šios sampratos eliminuojant su baudžiamuoju įstatymu nesusijusią nusikalstamų veikų prevenciją ir kontrolę. baudžiamajai teisei paraleliniai teisiniai procesiniai dalykai baudžiamosios politikos dalimi laikomi tiek, kiek jie tiesiogiai susiję su asmens baudimo elementais, o ne savarankiškais procesiniais sprendimais (pavyzdžiui, baudžiamosios politikos dalimi laikomas kardomųjų priemonių taikymo ar lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygų keitimas, bet ja nelaikomi ikiteisminio tyrimo institucijų reorganizavimo klausimai ar sprendimai dėl bendrųjų bausmės vykdymo sąlygų); bausmių taikymo praktika ir teisėsaugos institucijų veikla laikoma baudžiamosios politikos rezultatu, išraiška (nors ir netiesiogine) bei iliustracija, bet ne baudžiamosios politikos dalimi. Taigi baudžiamąją politiką pirmiausia formuoja įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, ją įgyvendina vykdomoji ir teisminė valdžios, kurių veiklos rezultatai atspindi priimtus sprendimus baudžiamosios politikos srityje ir daro įtaką įstatymų leidėjo formuojamai baudžiamajai politikai. Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocienė A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 8. Vilnius: Teisės institutas, 2012, p. 13-14.

Absoliučios bausmės teorijos: 2018.11.26 Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas BAUSMĖS TEORIJOS Absoliučios bausmės teorijos: Bausmė neturi tikslo; pagrindas bausmei yra nusikaltimas, už kurį turi būti atsakyta; bausmė yra atpildas už kaltę, nusikaltėlio atgaila. Reliatyvios (santykinės) bausmės teorijos: Bausmės tikslas yra užkirsti kelią nusikaltimo pasikartojimui Darant įtaką kaltininkui (individualioji/specialioji prevencija) Darant įtaką kaltininkui ir nukentėjusiajam (sutaikinimas, žalos atlyginimas, atkuriamasis teisingumas) Darant įtaką visuomenei (bendroji prevencija) Individualus bauginimas, „atmintinė“ (negatyvi individualioji prevencija) Resocializacija (pozityvi individualioji prevencija) Laikinas izoliavimas (laisvės atėmimas) Kitų bauginimas (negatyvi bendroji prevencija) Poveikis visuotinei teisinei sąmonei ir keršto poreikio mažinimas (pozityvi bendroji prevencija) Ostendorf H. Vom Sinn und Zweck des Strafens // Informationen zur politschen Bildung. Kriminalität und Strafrecht. 1999, p. 14.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Sakalauskas G., Jarutienė L. Probacijos veiksmingumo vertinimas. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2015, p. 44

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Bendroji prevencija? Apibendrindamas bendrosios prevencijos baudžiamosios teisės priemonėmis srityje atliktus tyrimus vokiečių ir šveicarų kriminologas K.-L. Kunzas konstatuoja, kad: abstrakčiai gresiančios bausmės sunkumas neturi jokio žymesnio bendrojo prevencinio poveikio; įsivaizduojama nusikalstamo elgesio atskleidimo tikimybė vidutinio sunkumo kasdienių veikų atvejais daro tam tikrą bendrąją prevencinę įtaką; moralinis vidinis pritarimas socialinėms normoms, kitaip tariant, aiškus visuomenėje vyraujančio nepritarimo tam tikram elgesiui palaikymas, turi didžiausią įtaką teisėtam elgesiui. Baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmė ir konkreti teismo skiriama bausmė iš esmės neturi prevencinės įtakos nei kitoms potencialių nusikaltėlių veikoms negatyviosios bendrosios prevencijos prasme (kaip bauginimas), nei didina pritarimą galiojančioms socialinėms normoms (pozityviosios bendrosios prevencijos prasme). Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 226.

Korupcijos paplitimo Lietuvoje pavyzdys... Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Korupcijos paplitimo Lietuvoje pavyzdys...

Struktūrinė korupcija Santykių sistema laiko požiūriu Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Korupciniai tinklai Dalyvių skaičiaus apimtis Struktūrinė korupcija Riboti korupciniai santykiai Situacinė korupcija Santykių sistema laiko požiūriu Korupcinių santykių baziniai pavyzdžiai. Pagal Höffling 2002.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Bannenberg (2002): Korupcija yra susijusi su daugeliu teisės sričių, pirmiausia tai etinė ir socialinė problema. Korupcijos mažinimas gali pavykti tik tuomet, kai visuomenėje egzistuoja platus susitarimas dėl korupcijos žalingumo, taip pat viešosios nuomonės pagrindu suformuota praktinė politinė valia energingai kovoti prieš korupciją. Geriausia priemonė su ja kovoti yra tvirtai politikoje, administraciniame valdyme, ekonomikoje ir visuomenėje vyraujanti kultūra, kuri korupciją pastebi ir neduoda jai jokių šansų plisti (cituota pagal Dölling 1996). Tačiau tai nereiškia, kad neturi būti kuriamos atitinkamos teisinės nuostatos.

Dviejų moralių konflikto problema (pagal Höffling 2002). Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Dviejų moralių konflikto problema (pagal Höffling 2002). Etinis partikuliarizmas (mikro-moralė) Moralinis-teisinis universalizmas (makro-moralė) Socialinio veikimo orientavimasis Į specifiškumą Į bendrumą Normatyvinis valdymas vyksta per... Neformalias normas (socialinius elgesio lūkesčius) Formalias normas (teisę) Internalizavimo laipsnis Aukštas Žemas Socialinių santykių pobūdis Abipusiškumas (abipusis įsipareigojimas) Teisių ir pareigų komplementarumas Socialiniams santykiams reikia... Asmeninio pasitikėjimo (konkrečių partnerių nusiteikimo bendradarbiauti) Pasitikėjimo sistema (socialinių institucijų išlyginamaisiais mechanizmais) Teisėto veikimo horizontai Bendruomenė Gyvenimo aplinka Privati sfera Privatus sektorius Visuomenė Sistema Viešumas Valstybė

Korupcinių santykių tipologija (pagal Höffling 2002, p. 78). Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Korupcinių santykių tipologija (pagal Höffling 2002, p. 78). Santykių stabilumas Korupcijos institucionalizavimo laipsnis ribotas didelis Korupcija kaip pabėgimo interakcija (situacinė korupcija) Korupcija apie ilgalaikė santykių sistema (struktūrinė korupcija) Žemas Korupcija kaip nuo normos nukrypstantis elgesys (izoliuota korupcija) Rizikinga korupcija (1) Intymioji korupcija (2) Aukštas Korupcija kaip konformistinis elgesys (sisteminė korupcija) Kasdienė korupcija (4) Ekspansyvi korupcija (3)

Korupcijos prevencija vien etikos pagalba. Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Egzistuoja trys esminės korupcijos prevencijos strategijos (pagal Ahlf 2003): Korupcijos prevencija vien etikos pagalba. Korupcijos prevencija įvairių priemonių – represinių, prevencinių ir etiniu – mišiniu. Vadyba, paremta vertybėmis, siekiant institucijose ir įmonėse sudaryti struktūrines sąlygas korupcijai išvengti. Visgi visos faktiškai remiasi etika. Dar 1977 m. Waters empiriniais tyrimais sugriovė tuo metu vyravusį mitą, kad vien tik asmuo yra atsakingas už morališkai smerktiną elgesį Waters pagrindinė tezė yra labai paprasta: tie, kas užsiima korupcijos išaiškinimu įmonėse/institucijose, negali apsiriboti “juodos avelės” argumentu (korupciniai veiksmai yra individualūs atskirų darbuotojų “defektai”), tačiau turi sukurti/pakeisti atitinkamas organizacines sąlygas įmonėje ar institucijoje ir sukurti antikorupcinį klimatą (pagal Ahlf 2003). Vien tik grasinimas bausmėmis ir neišvengiamai retas, pavienis atskirų asmenų baudimas tokio klimato nesukuria...

Smurtas artimoje aplinkoje Lytinis smurtas Žiaurus elgesys su gyvūnais Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Analogiškai sudėtingas socialinis kompleksiškumas randamas bet kokiame nusikalstamame elgesyje, kurį žadama lengvai „pažaboti“ (griežtesne) baudžiamąja atsakomybe, t. y. ir: Smurtas artimoje aplinkoje Lytinis smurtas Žiaurus elgesys su gyvūnais Turtinis nusikalstamas elgesys Kontrabanda Nelegalūs narkotikai Pakartotinas nusikalstamas elgesys ir t. t. Tiesiog baudžiamosios atsakomybės griežtinimas (pagal principą daugiau to paties) šių reiškinių pakeisti negali, tai tik: sunkina atsakomybę pavieniams asmenims, tikėtinai juos dar labiau stigmatizuojant, socialiai atskiriant ir mažinant tolesnio integruoto gyvenimo galimybes; imituoja, kad „kažkas yra daroma“.

Mediacija (kaip pagrindinė priemonė) paprastai netaikoma: Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Mediacija (kaip pagrindinė priemonė) paprastai netaikoma: Mažareikšmių nusikalstamų veikų ir labai sunkių nusikaltimų atvejais; Daugkartinio nusikalstamo elgesio atvejais; Kai auka yra patyrusi labai didelę žalą; Lytinės prievartos atvejais; Kai auka arba kaltininkas serga priklausomybėmis; Kai nėra individualios aukos (bet ja gali būti ir juridinis asmuo); Kai nėra aiškios įvykio aplinkybės ir / arba kai kaltininkas visiškai neigia savo kaltę. Kaltininkas arba auka nesutinka dalyvauti mediacijos procese.

Galimos problemos mediacijos procese (I): Kaltininkas Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, p. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (I): Kaltininkas yra padaręs kitų, galbūt sunkesnių nusikalstamų veikų; dalyvauja mediacijos procese vien, kad išvengtų teisminio proceso; neturi pakankamai pajamų, kad galėtų atlyginti materialinę žalą; neateina į pirmą susitikimą; bando užgožti mediatorių; nureikšmina arba neutralizuoja savo veiką; nesilaiko pasiektų susitarimų.

Galimos problemos mediacijos procese (II): Auka: Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, p. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (II): Auka: neturi intereso mediacijai; neateina į pirmą susitikimą; daro spaudimą civiliniais teisiniais reikalavimais; bijo kaltininko; bando užgožti mediatorių; nori, kad kaltininkas būtų nubaustas.

Galimos problemos mediacijos procese (III): Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, p. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (III): Kiti proceso dalyviai, t.y. tėvai (arba kiti artimi asmenys) mediacijos procese veikia kaltininko arba aukos pusėje; kaltininko tėvai perima žalos atlyginimą; prokuroras / teisėjas paskirdamas atvejį mediacijai duoda nurodymų; advokatai apsunkina arba kliudo mediacijai; tretieji asmenys (pavyzdžiui, draudimo įmonė) pateikia savus reikalavimus.

Ar mediacija visuomet gerai? Ne. Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Ar mediacija visuomet gerai? Ne. Bet dažniausiai ji leidžia daug efektyviau sureguliuoti kriminalinį konfliktą ir 80-90 proc. mediacijos procese dalyvavusiųjų lieka juo patenkinti.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Per pastaruosius 35 metus pastebimas „naujas poreikis bausti“ (angl. new punitivness), todėl D. Garlandas ir kiti autoriai diskutuoja apie daugelį toliau pateikiamų veiksnių, galėjusių turėti įtakos tokioms tendencijoms: didėjantis nusikalstamumo politizavimas ir jo panaudojimas politiniams tikslams, pavyzdžiui, siekiant laimėti rinkimus. Šiuo atveju pagrindinį vaidmenį vaidina ne tik „nusikaltimų baimė“ arba tai, kas po šia sąvoka suprantama ir matuojama plačiai atliekamų apklausų metu, bet ir rezultatai sociologinių tyrimų apie manomus ar faktinius baudimo pageidavimus visuomenėje; nusikalstamumo kontrolės kontekstu vis dažniau pasitelkiama į vertybes orientuota bei simbolinė retorika. Tai vis dažniau skatina „simbolizuotą įstatymų leidybą“;

didėjanti poliarizacija ekonomikos srityje bei augantis materializmas; Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas ilgalaikiai konfliktai socialiniu, struktūriniu ir instituciniu lygmeniu tarp socialinių klasių arba rasių; bendras gyventojų susirūpinimas dėl didelių „socialinės netvarkos“ mastų ir kylančios vadinamosios „moralinės panikos“; nuolatiniai baimę keliantys žiniasklaidos pranešimai apie nusikalstamumą; didėjanti poliarizacija ekonomikos srityje bei augantis materializmas; bausmių sugriežtinimas, ypač tam tikroms nusikaltėlių grupėms, pavyzdžiui, (jauniems) smurtautojams ir seksualiniams nusikaltėliams. Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2, p. 35–38.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas E. K. Brown pateikia tokias priežastis, dėl kurių sąsaja tarp gyventojų poreikio bausti ir pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau pastebimo baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų vykdomo griežtesnio baudimo yra nelabai reikšminga: – mažas bendras gyventojų politinis aktyvumas; – bendrai žemas informacijos lygis nusikalstamumo ir nusikalstamumo kontrolės klausimais visuomenėje; – didėjantis politikų, orientuotų į rinkimus ir jų rezultatus, polinkis griežtai pasisakyti apie nusikaltėlius ir baudžiamąją politiką, nors apskritai visuomenė daugiau tikisi ne griežtesnių bausmių, o kūrybiškų sprendimų; – laipsniškai mažėjantis atsakomybės prisiėmimas vyriausybiniu ir politiniu lygmeniu.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas – įstatymų leidybos institucijų, bent jau aukščiausio lygmens, komunikacinis santykis su žiniasklaida ir interesų grupėmis, kai čia gaunama informacija prilyginama viešajai nuomonei ir tuo pačiu nesirūpinama tiesioginiu ryšiu su gyventojais, o partinės politinės dinamikos veikiami politikai savo nuomonę formuoja vidinėse subgrupėse; – su tuo susijęs klaidingas vadovaujančiųjų politikų suvokimas apie tai, ką visuomenė iš tiesų galvoja apie nusikalstamumo kontrolę. Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2, p. 45–46.

• santykinai didelė teisėsaugos institucijų įtaka politikai; Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Palankesnes sąlygas griežtesnio baudimo aplinkai Lietuvoje politiniu lygmeniu sudaro: • politinis populizmas, kuriame baudžiamasis populizmas sudaro reikšmingą dalį; • antagonistinis nusikalstamo elgesio ir nusikalstančio asmens suvokimo modelis; • santykinai didelė teisėsaugos institucijų įtaka politikai; • tik įsivaizdavimais ir stereotipais, o ne empiriniais duomenimis paremtas „žinojimas“ apie bausmes, jų poveikį ir vykdymo realybę; • dažnas, nuolatinis ir beribis tam tikro selektyvaus nusikalstamo elgesio eskalavimas ir vienpusis vertinimas žiniasklaidoje, pirmiausia siekiant sukurti sensaciją ir vienkartinių prunkštavimų šou, o ne paaiškinti sąsajas, kontekstą ir realią padėtį, ieškoti racionalių ir ilgalaikių sprendimų; • asmeninis ir bendruomeninis tarpusavio nepasitikėjimas, nepasitikėjimas institucijomis ir subjektyvus nesaugumo jausmas; • mažas ir mažėjantis socialinis solidarumas bei didėjanti socialinė atskirtis. Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 220–222.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Lenkų kriminologas K. Krajewskis, vertindamas baudimo praktiką Europos šalyse ir lygindamas ją su registruotu nusikalstamumu, vaizdingai apibūdina ją kaip skirtingo pobūdžio klimatą: švelnų, nuosaikų ir atšiaurų (angl. mild, moderate and severe). Jis daro išvadą, kad net ir per 25 metus Rytų ir Vidurio Europos šalims nepavyko savo baudimo praktikos pakeisti taip, kad jos pagal kalinių skaičių bent priartėtų prie Vakarų Europos vidurkio, o Baltijos šalys šiuo požiūriu išsiskiria labiausiai, ypač – Lietuva. Krajewski K. Different penal climates in Europe // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 1, p. 86.

Kalinių skaičiaus lygis konkrečioje šalyje priklauso nuo: Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Kalinių skaičiaus lygis konkrečioje šalyje priklauso nuo: Baudžiamosios politikos (retesnio ar dažnesnio laisvės atėmimo bausmės taikymo) Nusikalstamumo dinamikos ir jos suvokimo visuomenėje bei politikoje (nusikaltimų baimė, saugumo jausmas, viešoji nuomonė, žiniasklaidos įtaka) Baudimo kultūra ir stilius Istorinių ir regioninių tradicijų Ekonominių aplinkybių Politinių aplinkybių (dešinieji ir populistai visuomet linkę bausti griežčiau) Nuo kalinimo veiksmingumo

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Kalinamų asmenų ir registruotų nusikalstamų veikų skaičių dinamikos santykis Lietuvoje 2004-2016 m.

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Lietuvoje I-os instancijos teismų paskirtos bausmės 2003-2016 m. Nacionalinės teismų administracijos duomenys

Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos tarnybų registre buvusiems asmenims vykdytos bausmės ir priemonės 1999-2016 m. KD prie LR TM duomenys

Atskiri baudžiamieji politiniai aspektai (pranešimai ir diskusija)... Baudžiamoji politika, dėst. Gintautas Sakalauskas Atskiri baudžiamieji politiniai aspektai (pranešimai ir diskusija)...