3 tema (III dalis) AUTORIŲ TEISĖS.

Präsentation zum Thema: "3 tema (III dalis) AUTORIŲ TEISĖS."—  Präsentation transkript:

1 3 tema (III dalis) AUTORIŲ TEISĖS

2 Autorių asmeninės neturtinės teisės
III dalies 1 skyrius Autorių asmeninės neturtinės teisės

3 Autorių teisių samprata
Autorių teisės – išimtinio pobūdžio teisės Tik pats autorius ar kitas autorių teisių turėtojas gali spręsti apie savo teisių įgyvendinimą (ypač dėl kūrinio panaudojimo) Atsiranda nuo kūrinio sukūrimo (kai kūrinys įgyja kokią nors objektyvią formą) (ATGTĮ 13 str.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

4 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Autorių teisių rūšys Asmeninės neturtinės teisės (ATGTĮ 14 str.) (pranc. droit moral; angl. moral rights; vok. Urheberpersönlichkeitsrechte) Autoriaus turtinės teisės (ekonominės teisės) (ATGTĮ 15 str.) (pranc. droit patrimoniaux, angl. economic rights; vok. Verwertungsrechte) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

5 Autorių teisių skirstymo į rūšis praktinė reikšmė
Teisių turėtojo nustatymas Teisių galiojimas Teisių įgyvendinimas Teisių dalyvavimas civilinėje apyvartoje © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

6 Autoriaus asmeninės neturtinės teisės (ATGTĮ 14 str.)
Pagrindiniai bruožai: Tai neatskiriamai susijusios su autoriaus asmeniu, nustato autoriaus ryšį su kūriniu, saugo jo dvasinius ir asmeninius interesus Tai “pirminės” autorių teisės Tai neturinčios ekonominio turinio teisės Apsauga galioja neterminuotai Šios teisės neperduodamos kitiems asmenims, negali būti paveldimos © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

7 Autoriaus asmeninių neturtinių teisių pripažinimo pradžia
Prancūzija (XVIII a. pab., XIX a. pirmoji pusė) Vokietija (pirmasis precedentas 1912 m. Vokietijos Imperijos Teismo (vok. Reichsgericht) Tarptautiniu mastu – 1928 m. Romos konferencijoje 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos papildyta 6bis straipsniu © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

8 Autoriaus asmeninių neturtinių teisių dabartinis reguliavimas
Visų Europos valstybių autorių teisių įstatymai numato asmenines neturtines teises 1976 m. JAV Autorių teisių įstatymas (angl. US Copyright Act) nenumato asmeninių neturtinių teisių (išskyrus atskirų valstijų įstatymus bei specialius federalinius įstatymus, kuriuose reglamentuojami tam tikri asmeninių neturtinių teisių klausimai) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

9 Autorių asmeninės neturtinės teisės pagal Lietuvos autorių teisę
Autorystės teisė Teisė į autoriaus vardą Teisė į kūrinio neliečiamybę © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

10 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Autorystės teisė (1) Pagrindas – Berno konvencijos 6bis str. 1 d., ATGTĮ 14 str. 1 d. 1 p. Tai teisė reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

11 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Autorystės teisė (2) Autorystės teisė: Tai pagrindinė absoliuti autoriaus teisė Tai labiausiai susijusi su autoriaus (kūrėjo) asmeniu Šios teisės negalima perduoti kitiems asmenims, negalima nuo jos atsisakyti Autorystės teisės atsiradimą sąlygoja pats kūrinio sukūrimas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

12 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Autorystės teisė (3) Autorystės teisės įgyvendinimas pasireiškia dviem aspektais: Pozityviuoju – autoriaus galimybe reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodoma kūrinio autoriaus vardas (kūrinio autorystė) ar kitoks žymuo taip, kaip savo valia nustatė autorius (iš kitos pusės – reikalauti, kad nebūtų nurodytas jo vardas ant kūrinio, kurio jis nesukūrė) Negatyviuoju – autoriaus galimybe kiekvienu atveju drausti tretiesiems asmenims pasisavinti kūrinio autorystę (plagiatą) ir gintis nuo tokio pažeidimo © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

13 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Autorystės teisė (4) Autorystės prezumpcija Autorystės teisė saugoma visą autoriaus gyvenimą, autorystė (kaip tam tikras objektyvus reiškinys) - ir po jo mirties neterminuotai © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

14 Teisė į autoriaus vardą (1)
Pozicijos – tai savarankiška autoriaus asmeninė neturtinė teisė ar tik viena autorystės teisės pasireiškimo formų Pagrindas – ATGTĮ 14 str. 1 d. 2 p. (pagal Berno konvencijos 6bis str. 1 d. atskirai ši teisė neišskiriama, o aiškinama, kaip autorystės teisės sudėtinė dalis) Tai teisė reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

15 Teisė į autoriaus vardą (2)
Teisė į autoriaus vardą apima tris galimybes Nurodyti tikrąjį autoriaus vardą Nurodyti pseudonimą Nenurodyti autoriaus vardo Leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, tam tikrais atvejais laikomas autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

16 Teisė į kūrinio neliečiamybę (1)
Pagrindas – Berno konvencijo 6bis str. 1 d., ATGTĮ 14 str. 1 d. 3 p. Tai teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (“teisė į reputaciją”) Pozityvusis (galimybė pačiam autoriui keisti) ir negatyvusis (galimybė drausti) elementas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

17 Teisė į kūrinio neliečiamybę (2)
Teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimo atvejai: Kėsinimasis į kūrinį (iškraipymas, pakeitimas ar kitoks kėsinimasis) Kenkimas (pažeidimas) kūriniui, autoriaus garbei ar reputacijai (kenkimas autoriaus asmeniniams interesams) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

18 Teisė į kūrinio neliečiamybę (3)
Teisės į kūrinio neliečiamybę apribojimai Citavimo teisė Interpretavimas (jeigu tai nekeičia kūrinio turinio ir formos) Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė Kiti atvejai Ar gali būti perduota ši teisė? – pozicijų aptarimas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

19 © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė
Interesų derinimas Ypač svarbu suderinti autoriaus asmenines neturtines teises ir kitų asmenų teisėtus interesus tada, kai autorius savo valia perleidžia ar suteikia turtines teises į kūrinį kitiems asmenims Akivaizdu, kad tokiu atveju autorius negali naudoti savo asmeninių neturtinių teisių taip, kad asmuo, kuris teisėtai naudoja kūrinį, negalėtų jo naudoti tam tikslui, dėl kurio įsigijo teises ar gavo autoriaus sutikimą naudotis kūriniu ( LAT CBS nutartis c. b. K. A. ir kt. v. AB “Ragutis”, Nr. 3K-3-160/2008, kat. 84) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

20 Kitos autorių asmeninės neturtinės teisės (ne Lietuvoje)
Pirmojo paskelbimo teisė (pranc. droit de divulgation, angl. Divulgation Right, vok. Veröffentlichungsrecht) Prieinamumo teisė Atšaukimo teisė © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

21 Autoriaus turtinės teisės (atskirų teisių charakteristika)
III dalies 2 skyrius Autoriaus turtinės teisės (atskirų teisių charakteristika)

22 Autoriaus turtinės (naudojimo) teisės (ATGTĮ 15 str.) (1)
Pagrindiniai bruožai Tai autoriaus kūrinio naudojimo teisės (autoriaus teisė – spręsti “priėjimo” prie kūrinio ir jo naudojimo klausimus) Pagrindinis pincipas – tinkamas autoriaus dalyvavimas naudojant kūrinį ir gaunant iš to naudos Tai savarankiškos turtinės teisės © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

23 Autoriaus turtinės (naudojimo) teisės (2)
Tai autoriaus išimtinės teisės Tai ekonominės teisės Šios teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims, gali būti paveldimos Galioja terminuotai (įstatymo numatytu laikotarpiu) Tai “antrinės” autoriaus teisės © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

24 Autoriaus turtinių teisių rūšys (1)
ATGTĮ 15 str. 1 d. – ar tobula įstatymo leidėjo formuluotė, vertinant tai, šioje normoje pateiktas baigtinis teisių sąrašas ar ne Aiškintina kaip pateikiant ne baigtinį turtinių teisių sąrašą © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

25 Autoriaus turtinių teisių rūšys (2)
Autorius turi teisę kūrinį (taip pat leisti ar uždrausti atlikti tokius veiksmus kitiems asmenims): Atgaminti bet kokia forma ar būdu Išleisti Versti Adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti Platinti Viešai rodyti Viešai atlikti bet kokiais būdais ir priemonėmis Transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

26 Autoriaus turtinių teisių rūšys (3)
Teisės, susijusios su kūrinio naudojimu materialioje formoje: Atgaminimo teisė (įskaitant išleidimo teisę) Platinimo teisė Viešo rodymo teisė © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

27 Autoriaus turtinių teisių rūšys (4)
Teisės, susijusios su kūrinio naudojimu nematerialioje formoje Viešo paskelbimo teisė (įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) Viešo atlikimo teisė Kūrinio perdirbimo teisė © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

28 Kūrinio atgaminimo teisė (1)
Pagrindas – Berno konvencijos 9 str., ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p. Samprata: viso ar dalies kūrinio tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijos padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant ir elektroninę formą (ATGTĮ 2 str. 1 d.) Tai pagrindinė autoriaus turtinė teisė Tai kūrinio ar jo dalies vieno ar kelių (daugelio) egzempliorių pagaminimas bet kokia materialia forma, įskaitant ir elektroninę © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

29 Kūrinio atgaminimo teisė (2)
Reikšmingos sąvokos: Kopija (tai kūrinio išreiškimo materialios formos laikmena, skirta tam, kad kūrinys tam tikru būdu tiesiogiai ar netiesiogiai būtų pastebimas ar suvokiamas žmogui) Materialios formos laikmenos (tai visi materialūs objektai, kuriais išreikštas kūrinys: knygos, raštai, kompaktinės plokštelės, vaizdo ir garso fonogramos, vaizduojamojo meno kūrinių, fotografijų reprodukcijos ir kt.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

30 Kūrinio atgaminimo teisė (3)
Kopijos yra ne tik tos materialios laikmenos, kurios tiesiogiai skirtos perduoti kūrinį galutiniam vartotojui, bet ir tie dalykai, kurie padeda pagaminti kopijas, tačiau patys savaime taip pat yra kūrinio materializavimas tam tikra forma (pvz., negatyvai, matricos) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

31 Kūrinio atgaminimo teisė (4)
Atgaminimo būdai gali būti įvairūs: spausdinimas, garso įrašymas (plokštelė, magnetofono juostelė), garso ir vaizdo įrašymas (videofilmas, mikrofilmai), fotografija, fotokopija, paveikslas, skulptūra, modelis, ranka ar techninėmis priemonėmis rašytas užrašymas (stenograma, kompiuteriu, spausdinimo mašinėle), kūrinio paskelbimas internete (angl. Uploading) ir kūrinio perkėlimas iš interneto į naudotojo kompiuterį (angl. Downloading) ir jo išsaugojimas, kūrinio įrašymas ir išsaugojimas kompiuteryje tiek tiesiogiai, tiek skaitytuvo pagalba, ir jo kopijų diskelyje padarymas, kompiuterio programos vertimas į kitą programavimo kalbą, kompiliavimas ir dekompiliavimas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

32 Kūrinio atgaminimo teisė (5)
Atgaminimu nelaikomas kūrinio atlikimas, kūrinio rodymas, kūrinio perdirbimas, - tai savarankiškos autoriaus turtinės teisės Kiekvienas asmuo, atgamindamas kūrinį, privalo įsitikinti, ar yra gautas autoriaus ar kito teisių turėtojo leidimas tokiam atgaminimui (išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia atgaminimą be autoriaus leidimo) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

33 Kūrinio išleidimo teisė
Kūrinio išleidimas – vienas iš kūrinio atgaminimo būdų, kai tam tikras kūrinio egzempliorių kiekis pagaminamas ir skiriamas rinkai Kūrinį galima išleisti tik autoriaus sutikimu Kūrinio leidyba galima įvairiais būdais: spausdinimo, mechaniniu, magnetiniu, skaitmeniniu (elektroniniu) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

34 Kūrinio platinimo teisė (1)
Pagrindas – ATGTĮ 15 str. 1 d. 5 p. (pirmą kartą tarptautiniu mastu pripažinta Pasaulio autorių teisių konvencijos 6 str.) Samprata: tai savarankiška autoriaus turtinė teisė, kurią įgyvendinant, yra siūloma visuomenei arba išleidžiama į apyvartą kūrinio originalas ar jo kopijos © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

35 Kūrinio platinimo teisė (2)
Kūrinio platinimo teisė apima Tik materialių kūrinio ar jo kopijų egzempliorių (įskaitant elektronines laikmenas) platinimą Tik viešą kūrinio ar jo kopijų egzempliorių platinimą Ne tik bet kokį perleidimą nuosavybėn, bet ir perdavimą valdyti ir/ar naudoti (pvz., teikti nuomai ar panaudai) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

36 Kūrinio platinimo teisė (3)
Ne tik pirmą išleidimą į apyvartą, bet ir kiekvieną tolesnį platinimą, siūlant kūrinį ar jo kopijas visuomenei (turint omenyje platinimo teisės išnaudojimą) Leisti/drausti kūrinio ar jo kopijų egzempliorių importą ar eksportą – rodo teritorinį platinimo teisės pobūdį © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

37 Kūrinio platinimo teisė (4)
Nuomos teisės sąvoka – kūrinio originalo ar jo kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos (ATGTĮ 2 str. 25 d.; Direktyvos 92/100/EEB 1 str. 2 d.) Panaudos teisės sąvoka - kūrinio originalo ar jo kopijos perdavimas neatlygintinai naudoti tam tikrą laiką naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose (ATGTĮ 2 str. 26 d.; Direktyvos 92/100/EEB 1 str. 3 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

38 Kūrinio platinimo teisė (5)
Išimtinės nuomos ir panaudos teisės netaikomos pastatams ir taikomosios dailės kūriniams (ATGTĮ 15 str. 7 d.) Išimtinė platinimo teisė netaikoma kompiuterių programoms, kai šios nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.) (ATGTĮ 15 str. 6 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

39 Kūrinio platinimo teisės išnaudojimas (išsėmimas) (1)
Pagrindas – ATGTĮ 16 str. 1 d. Platinimo teisės išnaudojimo samprata: Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas (arba leido tai padaryti), Europos ekonominės erdvės teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

40 Kūrinio platinimo teisės išnaudojimas (išsėmimas) (2)
Sąlygos, kad galima būtų remtis išnaudojimu Taikoma tik materialių kūrinio originalo ar jo kopijų egzempliorių platinimui Kūrinio originalas ar jo kopija turi būti parduota ar kitu būdu perduota nuosavybėn Pirmasis pardavimas ar kitoks perdavimas nuosavybėn turi būti atliktas autoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimu (t. y. teisėtas) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

41 Kūrinio platinimo teisės išnaudojimas (išsėmimas)(3)
Teritorinis išnaudojimo pobūdis Regioninis platinimo teisės išnaudojimas Pripažino Europos Teisingumo Teismas dar 1971 m. Deutsche Grammophon GmbH v Metro-SB-Grossmarkte GmbH byloje (Case 78/70) Direktyvos 2001/29/EB 4 str. 2 d. © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

42 Kūrinio platinimo teisės išnaudojimas (išsėmimas) (4)
Išimtys iš platinimo teisės išnaudojimo taikymo Netaikoma išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai kūrinį ar jo kopijas (ATGTĮ 16 str. 2 d., Direktyvos 92/100/EEB 1 str. 4 d.), išskyrus pastatus, taikomosios dailės kūrinius (ATGTĮ 15 str. 7 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

43 Kūrinio viešo rodymo teisė (1)
Pagrindas – ATGTĮ 15 str. 1 d. 6 p. Samprata Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijos rodymas tiesiogiai (parodoje) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu (ATGTĮ 2 str. 43 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

44 Kūrinio viešo rodymo teisė (2)
Rodyti galima paprastai dailės, architektūros kūrinius, fotografijas ir kūrinius, sukurtus taikant analogiškus fotografijai būdus Rodyti galima dar ir neišleistus (nepaskelbtus) kūrinius Viešo rodymo teisė įgyvendinama tik tada, kai tai daroma neapibrėžtai visuomenės narių grupei viešai prieinamoje vietoje, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

45 Viešo kūrinio paskelbimo teisė (1)
Pagrindas – ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p. Samprata Kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (ATGTĮ 2 str. 42 d.) Aktuali yra 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB 3 str. 1 d. nuostata © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

46 Viešo kūrinio paskelbimo teisė (2)
Apima Kūrinio transliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis (įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją) Kūrinio retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis Kūrinio padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (t. y. viešai prieinamu kompiuterių tinklais) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

47 Viešo kūrinio paskelbimo teisė (3)
Transliacija – garsų ir vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį Retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

48 Viešo kūrinio paskelbimo teisė (4)
Kūrinio padarymas viešai prieinamu Tai teisė viešinti kūrinį skaitmeninėje aplinkoje (internetu) Būdingi šios teisės bruožai: Teisė daryti viešai prieinamu neapsiriboja vien tik kūrinio persiuntimu iš vieno terminalo į kitą, bet apima ir siūlymą visuomenei pasiekti “Prieinamumo” sąlyga yra išpildyta, kai atlikimo įrašas (ar kitas autorių teisių ar gretutinių teisių objektas) yra persiųstas į terminalą taip, kad jį galima pasiekti visuomenei © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

49 Viešo kūrinio paskelbimo teisė (5)
Padarymas prieinamu gali vykti bet kokia technine forma (dabar aktualu interneto veikimas kabeliniu laidiniu būdu (online) Visuomenės nariai turi turėti galimybę pasiekti kūrinius jų individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (“paslauga pagal pareikalavimą”) Būdingi du šios teisės įgyvendinimo būdai: “traukimo” būdas (pull technique) ir “stūmimo” būdas (push technique) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

50 Kūrinio viešo atlikimo teisė
Pagrindas – ATGTĮ 15 str. 1 d. 7 p., Berno konvencijos 11 str. 1 d. Samprata (ATGTĮ 2 str. 41 d. apibūdinama kaip tam tikri atlikimo būdai) Atlikimo būdai: vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ir kt. atlikimo būdai Apima tiek tiesioginį (gyvą) atlikimą, tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą Atliekama turi būti viešai – viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

51 Kūrinio perdirbimo teisė (1)
Pagrindas – ATGTĮ 15 str. 1 d. 4 p., Berno konvencijos 12 str. Įgyvendinant kūrinio perdirbimo teisę atsiranda kitas autorių teisių objektas – išvestinis kūrinys (ATGTĮ 4 str. 3 d. 4 p.) Sąlygos, kurioms esant kito asmens (ne autoriaus) atliekamas kūrinio perdirbimas yra teisėtas Autoriaus sutikimas (perdirbti (t .y. pačiam išvestinio kūrinio kūrimui) ir viešai skelbti ir naudoti perdirbtą kūrinį) Nepažeidžiamos pagrindinio kūrinio autoriaus teisės © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

52 Kūrinio perdirbimo teisė (2)
Pagrindinis kūrinys gali būti perdirbamas įvairiais būdais Adaptacija (kūrinio pritaikymas, kad galima būtų naudoti kitokiu būdu) Aranžavimas (muzikos kūrinio perdirbimas, pritaikant jį muzikos instrumentui, orkestrui, atlikėjui) Inscenizacija (kūrinio perdirbimas, pritaikant jį atlikti scenoje) Vertimas (įstatymas išskiria atskirai, kaip turtinė teisę, tačiau iš esmės tai yra vienas kūrinio perdirbimo būdų) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

53 Kūrinio perdirbimo teisė (3)
Ypatumai, įgyvendinant kūrinio perdirbimo teisę Kompiuterių programų atveju – turi teisę adaptuoti programą be autoriaus leidimo, jeigu adaptavimas būtinas tam, kad Būtų galima naudotis programa pagal paskirtį, kuriai programa buvo įsigyta (ATGTĮ 30 str. 1 d. 1 p.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

54 Kūrinio perdirbimo teisė (4)
Architektūros kūrinių atveju – pastato ar kito statinio savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai (ATGTĮ 18 str. 4 d.) Tai daroma dėl techninių priežasčių, arba Dėl pastato (statinio) praktinio naudojimo (jeigu kitaip nenumatyta sutartyje) Duomenų bazių atveju – naudotojas tiek, kiek būtina sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis (ATGTĮ 32 str. 1 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

55 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (1)
Teisė į pajamų už perparduotą meno kūrinio ar rankraščio originalą dalį (“sekimo” teisė, pranc. droit de suite) ATGTĮ 17 str. Užuomazgos Prancūzijoje nuo 1920 m. Tarptautiniu mastu – Berno konvencijos 14ter str. (papildyta konvencija šiuo straipsniu 1948 m. Briuselio konferencijoje) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

56 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (2)
Europos Sąjungos mastu m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl autoriaus teisės į dalį pajamų už perparduotą meno kūrinio originalą (valstybės narės turėjo įgyvendinti direktyvos nuostatas iki 2006 m. sausio 1 d.) LR įgyvendino įstatymu Nr. X-855; pakeitimai įstatymu Nr. XI-656, įstatymu Nr. XII-1183, įstatymu Nr. XII-1460; įstatymu Nr. XII-1183) Taikoma: Meno kūrinių (vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos) originalų ir/arba paties autoriaus arba jo sutikimu padarytų, sunumeruotų ir pasirašytų ar kitokiu būdu patvirtintų tokių kūrinių kopijų, taip pat literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimų atveju © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

57 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (3)
Pardavimo viešo aukciono ar kitokio viešo perpardavimo metu po paties autoriaus atlikto pirmojo perleidimo kito asmens nuosavybėn Kai perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 300 EUR Pajamų dalis – atitinkamas procentas (5-0,25 proc.) perpardavimo kainos (sumoka pardavėjai ir/arba tarpininkai), priklausomai nuo jos dydžio Ši teisė į pajamų dalį negali būti perduodama kitiems asmenims, nuo jos iš anksto negali būti atsisakoma, - po autoriaus mirties teisę į pajamų dalį turi įpėdiniai Abipusiškumo principas (ATGTĮ 17 str. 7 d.) ES valstybės narės ir trečiosios šalys © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

58 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (4)
Dailės ir architektūros prieinamumo teisė ATGTĮ 18 str. 1-3, 5 d. Bendra taisyklė – perleidus dailės kūrinį, kūrinio įgijėjas įgyja materialinės nuosavybės teisę į kūrinį kaip materialų daiktą, bet neįgyja autoriaus asmeninių neturtinių ir, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje, turtinių teisių © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

59 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (5)
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą taisyklę, dailės kūrinio originalo savininkas: Turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai (būtina užtikrinti kūrinio savininko interesus bei kūrinio saugumą) Prieš sunaikindamas kūrinį, turi pasiūlyti grąžinti jį autoriui, arba turi būti sudarytos sąlygos padaryti kūrinio kopiją © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

60 Kitos specialios autoriaus turtinės teisės (6)
Architektūros kūrinio užsakovas ir/ar savininkas Turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato (statinio) projektą, jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje Turi sudaryti sąlygas nufotografuoti griaunamą pastatą (statinį) ir gauti jo projekto kopiją © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

61 Teisė į autorinį atlyginimą (1)
Bendra taisyklė – autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis (ATGTĮ 15 str. 3 d.) Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už viešą kūrinio atlikimą ir viešą kūrinio paskelbimą (transliavimą, retransliavimą, padarymą viešai prieinamu), tiek gyvo atlikimo atveju, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinio kūrinio įrašą © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

62 Teisė į autorinį atlyginimą (2)
Teisė į autorinį atlyginimą gali atsirasti: Sutarties pagrindu Įstatymo pagrindu Kai autorius perduoda fonogramos gamintojui arba audiovizualinio kūrinio primojo įrašo gamintojui (prodiuseriui) teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, arba audiovizualinį kūrinį – neatšaukiama teisė į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą (ATGTĮ 11 str. 4 d., 15 str. 4 d.) – moka subjektai, kurie nuomoja fonogramas, audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

63 Teisė į autorinį atlyginimą (4)
Teisė į pajamų už perparduotą meno kūrinio ar rankraščio originalą dalį (ATGTĮ 17 str.) – moka pardavėjai ir tarpininkai (solidarioji prievolė) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė

64 Teisė į autorinį atlyginimą (5)
Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius universaliose bibliotekose – M.Mažvydo bibliotekoje, viešosiose apskričių ir savivaldybių bibliotekose (už išimtinės teisės teikti kūrinį panaudai perdavimą) (ATGTĮ 16 str. 3 d.) – mokamas iš valstybės biudžeto lėšų (įgyvendinant Direktyvos 92/100/EEB 5 str. 1 d.) © Prof. V. Mizaras, Intelektinės nuosavybės teisė