Kriminalinė fenomenologija Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė fenomenologija

Kriminalinė fenomenologija Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Senjorų nusikalstamumas Terorizmas Ekonominis nusikalstamumas Ekologinis nusikalstamumas Korupcija Organizuotas nusikalstamumas Smurtinis nusikalstamumas Kriminalinė fenomenologija Finansinis nusikalstamumas Kompiuterinis nusikalstamumas Nepilnamečių / jaunimo nusikalstamumas Tarptautinis nusikalstamumas Migrantų nusikalstamumas “Baltųjų apykaklių” nusikalstamumas Turtinis nusikalstamumas Lytinis nusikalstamumas Su narkotikais susijęs nusikalstamumas Moterų nusikalstamumas Grupinis nusikalstamumas Su transportu susijęs nusikalstamumas

Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai): Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai): Jaunimo nusikalstamumas (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą); Korupcija (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą); Recidyvas (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą); Narkotikai (žr. prie egzamino klausimų nurodytą literatūrą).

Jaunimo nusikalstamas elgesys: Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Jaunimo nusikalstamas elgesys: yra visuotinai paplitęs, t. y. juo pasižymi beveik visas jaunimas; jis yra „tranzitinis”, t. y. dažniausiai – laikinas fenomenas gyvenimo raidoje; palyginus su suaugusiųjų nusikalstamu elgesiu, jis yra spontaniškas, susijęs su grupėmis ir sukelia mažiau ekonominės žalos; susijęs ne tik su jaunuoliais kaip kaltininkais, bet ir kaip aukomis; negali būti sėkmingai kontroliuojamas griežtomis priemonėmis, nes jos skatina recidyvą. Pagal: Dollinger B., Schmidt-Semisch (Hrsg.). Handbuch Jugendkriminalität. 2. Aufl., 2011, p. 11.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dar XX a. viduryje empiriniai jaunimo nusikalstamo elgesio tyrimai parodė, kad socialines normas pažeidžiantis elgesys šiai amžiaus grupei yra itin būdingas. Pvz., pagal paskutinio ISRD (tarptautinis projektas "Jaunimo smurtinis elgesys, nuostatos ir viktimizacija", naudojant "pranešimo apie save (self-report)" metodą) tyrimo Lietuvoje 2006 m., rezultatus, kuriuos apibendrino Teisės institutas, per paskutinius metus 16 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2219) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 30 proc. Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 15 metų.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal paskutinio ISRD (International Self-Report Delinquency Study) – tarptautinis jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos tyrimas), naudojant „pranešimo apie save (self-report)“ metodą) tyrimo Lietuvoje 2012-2015 m., rezultatus, kuriuos apibendrino Lietuvos teisės institutas, per paskutinius metus 17,9 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2 696) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 26,6 proc. (abiem atvejais neskaitant grafiti ir neteisėto siuntimosi iš interneto – su jais atitinkamai 59,8 proc. ir 55,5 proc.). Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 14 metų.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Biologine ir socialine prasme sudėtingą jaunystės periodą dar XX a. viduryje taikliai apibūdino vokiečių kriminologas Francas Eksneris, netrukus po II-ojo Pasaulinio karo išleistame kriminologijos vadovėlyje, paskirdamas jį savo jaunam sūnui, žuvusiam Rytų fronte. Jis pastebi, kad šiam biologinės ir socialinės brandos etapui būdingas „fantastinis išgyvenimų alkis, nesuderinamas su teisėtu vidiniu ir išoriniu pasitenkinimu; fizinių jėgų perteklius, kurios, neslopinamos dvasiškai ir doroviškai subrendusio žmogaus, veržiasi būti panaudojamos; galingas pripažinimo poreikis, perdėtas Aš pabrėžimas; veržimasis toliau vystytis ir save realizuoti, susijęs su užsispyrimu ir maišto nuotaikomis prieš prievartą ir autoritetus su kartu būdinga vidinio netikrumo ir silpnumo priešingybe; potraukių valdomas elgesys; fantazijos turtingumas, drąsa ir neapgalvotumas, neleidžiantys įvertinti savo veiksmų pasekmių, – ar tai būtų romantinis nuotykis, ar ateitį naikinančios bausmės padariniai; netvirtumas ir nepastovumas, kuriam tenka konfliktuoti su drausmės reikalaujančia švietimo sistema; šalia to – stiprus, ką tik pabudęs lytinis geismas, kuris užvaldo fantaziją, nerandant kelio leidžiamam pasitenkinimui; visur prieštara tarp pageidavimo ir galėjimo, tarp noro ir privalėjimo. Sunkus išbandymas dar nesusiformavusiam žmogui. Nereikėtų pamiršti, kad šie pageidavimai ir norai turi visai kitą intensyvumą, nei tarp suaugusiųjų. Ne mąstymu vadovaujamasi, bet mąstymui vadovaujama“. Exner F. Kriminologie. 3. Aufl. Berlin, 1949.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Gilių ir plačių kriminologinių tyrinėjimų rezultatai leidžia apibendrinti dažno bei universalaus jaunimo nusikalstamo elgesio paskatas, sąlygas ir aplinkybes, pirmiausia sietinas su intensyviu biologiniu ir socialiniu brendimu. Tapimo suaugusiuoju ir socialinio statuso kaitos proceso metu jaunimas išgyvena intensyvios socializacijos procesą, kurio esminius bruožus gražiai ir tiksliai apibendrindamas apibūdino vokiečių profesorius dr. Thomas Trenczek. Jaunystės fazę formuoja biologinio, psichologinio ir sociologinio perėjimo dinamika. Socializacijos procese: (Pagal: Trenczek T. Strafe, Erziehung oder Hilfe? Bonn: Forum Verlag Godesberg, 1996, p. 16–17)

vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas) Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas) įsitvirtina moralinė sąmonė įgyjama socialinė veikimo kompetencija įgyjamas savarankiškumas ir atsiskiriama nuo ankstesnių kontaktinių asmenų perimami nauji vaidmenys sustiprėja savigarbos jausmas konfrontuojama su savo seksualumu ieškoma savo identiteto; „paauglystėje atsiranda biologinė prievarta filosofijai“ (G. Funke 1997) imama vystyti racionali gyvenimo perspektyva

- netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso; Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Socialiniai tyrimai, leidę atskleisti vaikų ir jaunimo raidą. Tapimo suaugusiuoju procesas ir statuso kitimas dažnai susijęs su asmeniniais kriziniais fenomenais: - netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso; - asmeninio įvaizdžio nepastovumas ir lengvas pasidavimas kitų įtakai; - per didelių (nepakeliamų) reikalavimų, motyvacijos trūkumo ir rezultatų siekimo problemų simptomai; - orientacijos gyvenime ir konfliktų įveikimo problemos; - elgesio neužtikrintumas, nenuoseklumas, spontaniškumas, retas adekvatus reagavimas į negatyvius išgyvenimus; - suvereniteto, susilaikymo, dėmesio kitiems trūkumas; - bandant tolerancijos ribas, dažnas provokavimas ir kitų įžeidinėjimas.

...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius, Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dėl paminėtų vidinių ir socialinių prieštaravimų, kylančių tam tikroje socialinėje, biografinėje, kultūrinėje, ekonominėje aplinkoje, vaikų ir jaunimo nusikalstamas elgesys gali būti gyvenimo realybės „apdirbimo“ (įvertinimo, išbandymo) priemone. Tokiu elgesiu gal būti bandoma... ...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius, ...įgyvendinti pageidaujamą gyvenimo stilių, ...apsiginti nuo suaugusiųjų kontrolės, ...išreikšti socialinį protestą ar kritiką visuomenės atžvilgiu, ...peržengti tam tikras ribas ir normas, tai patirti ir išgyventi, ...įgyti draugų, grupės palankumą, ...kompensuoti savo bejėgiškumą ar nusivylimą kitose socialinio gyvenimo srityse (šeimoje, mokykloje ir pan.), ...pabėgti nuo psichosocialinių sunkumų ir pan.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM ir Nacionalinės teismų administracijos duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Korupcija

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagrindiniai korupcijos rodikliai Lietuvoje 2004–2016 m. (registruota korupcija, kyšininkavimo patirtis ir korupcijos suvokimo indeksas). Plačiau žr. Sakalauskas G. Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės // Kriminologijos studijos, 2016, Nr. 4, p. 72–97.

Santykių sistema laiko požiūriu Struktūrinė korupcija Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dalyvių skaičiaus apimtis Santykių sistema laiko požiūriu Situacinė korupcija Riboti korupciniai santykiai Korupciniai tinklai Struktūrinė korupcija Korupcinių santykių baziniai pavyzdžiai. Pagal Höffling 2002.

Korupcinių santykių tipologija (pagal Höffling 2002, p. 78). Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Korupcinių santykių tipologija (pagal Höffling 2002, p. 78). Santykių stabilumas Korupcijos institucionalizavimo laipsnis ribotas didelis Korupcija kaip pabėgimo interakcija (situacinė korupcija) Korupcija apie ilgalaikė santykių sistema (struktūrinė korupcija) Žemas Korupcija kaip nuo normos nukrypstantis elgesys (izoliuota korupcija) Rizikinga korupcija (1) Intymioji korupcija (2) Aukštas Korupcija kaip konformistinis elgesys (sisteminė korupcija) Kasdienė korupcija (4) Ekspansyvi korupcija (3)

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Bannenberg (2002): Korupcija yra susijusi su daugeliu teisės sričių, pirmiausia tai etinė ir socialinė problema. Korupcijos mažinimas gali pavykti tik tuomet, kai visuomenėje egzistuoja platus susitarimas dėl korupcijos žalingumo, taip pat viešosios nuomonės pagrindu suformuota praktinė politinė valia energingai kovoti prieš korupciją. Geriausia priemonė su ja kovoti yra tvirtai politikoje, administraciniame valdyme, ekonomikoje ir visuomenėje vyraujanti kultūra, kuri korupciją pastebi ir neduoda jai jokių šansų plisti (cituota pagal Dölling 1996). Tačiau tai nereiškia, kad neturi būti kuriamos atitinkamos teisinės nuostatos.

Dviejų moralių konflikto problema (pagal Höffling 2002). Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dviejų moralių konflikto problema (pagal Höffling 2002). Etinis partikuliarizmas (mikro-moralė) Moralinis-teisinis universalizmas (makro-moralė) Socialinio veikimo orientavimasis Į specifiškumą Į bendrumą Normatyvinis valdymas vyksta per... Neformalias normas (socialinius elgesio lūkesčius) Formalias normas (teisę) Internalizavimo laipsnis Aukštas Žemas Socialinių santykių pobūdis Abipusiškumas (abipusis įsipareigojimas) Teisių ir pareigų komplementarumas Socialiniams santykiams reikia... Asmeninio pasitikėjimo (konkrečių partnerių nusiteikimo bendradarbiauti) Pasitikėjimo sistema (socialinių institucijų išlyginamaisiais mechanizmais) Teisėto veikimo horizontai Bendruomenė Gyvenimo aplinka Privati sfera Privatus sektorius Visuomenė Sistema Viešumas Valstybė

Korupcijos prevencija vien etikos pagalba. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Egzistuoja trys esminės korupcijos prevencijos strategijos (pagal Ahlf 2003): Korupcijos prevencija vien etikos pagalba. Korupcijos prevencija įvairių priemonių – represinių, prevencinių ir etiniu – mišiniu. Vadyba, paremta vertybėmis, siekiant institucijose ir įmonėse sudaryti struktūrines sąlygas korupcijai išvengti. Visgi visos faktiškai remiasi etika. Dar 1977 m. Waters empiriniais tyrimais sugriovė tuo metu vyravusį mitą, kad vien tik asmuo yra atsakingas už morališkai smerktiną elgesį Waters pagrindinė tezė yra labai paprasta: tie, kas užsiima korupcijos išaiškinimu įmonėse/institucijose, negali apsiriboti „juodos avelės” argumentu (korupciniai veiksmai yra individualūs atskirų darbuotojų „defektai”), tačiau turi sukurti/pakeisti atitinkamas organizacines sąlygas įmonėje ar institucijoje ir sukurti antikorupcinį klimatą (pagal Ahlf 2003). Vien tik grasinimas bausmėmis ir neišvengiamai retas, pavienis atskirų asmenų baudimas tokio klimato nesukuria...

Apie narkotikus žr. Apie recidyvą žr. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Apie narkotikus žr. Sakalauskas G. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis // Sakalauskas G., Dobrynina M., Justickaja S. [et al]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 7. Vilnius: Eugrimas, 2011, p. 152–168. Prieiga per internetą: < http://www.teise.org/data/Registruotas-ir-latentinis-nusikalstamumas_maketas-2010-12-09.pdf >; Pocienė A., Dobrynina M. Socialinis demografinis nuteistųjų už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis portretas // Teisės problemos, 2010, Nr. 2 (68), p. 5–40; Lankauskas M. Narkotikų kontrolės politika ir teisinių režimų ypatumai Europoje ir Lietuvoje // Teisės problemos, 2013, Nr. 2 (80), p. 81–117. Šie straipsniai yra internete, žr. www.teise.org – „Teisės problemos“ – archyvas. Lankauskas M. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės mechanizmas ir naujausios narkotikų politikos tendencijos dėl disponavimo narkotikais savo reikmėms pasaulyje bei Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2017. Prieiga per internetą: < http://teise.org/wp-content/uploads/2017/03/Lankauskas-JT-narkotiku-kontrole-studija.pdf > Apie recidyvą žr. Justickaja S. Recidyvinis nusikalstamumas ir probleminiai jo nustatymo aspektai // Sakalauskas G., Dobrynina M., Justickaja S. [et al]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 7. Vilnius: Eugrimas, 2011, p. 220–238; prieiga per internetą: < http://www.teise.org/data/Registruotas-ir-latentinis-nusikalstamumas_maketas-2010-12-09.pdf >; Sakalauskas G., Jarutienė L. Probacijos veiksmingumo vertinimas. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2015; prieiga per internetą: < http://www.teise.org/data/Mokslo-studija-probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf >; Justickaja S., Gavėnaitė A. Recidyvinis nusikalstamumas: tyrimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje // Teisės problemos, 2009, Nr. 3 (65), p. 5–56. Šis straipsnis yra internete, žr. www.teise.org – „Teisės problemos“ – archyvas.