“<...> 2. Bausmės paskirtis: 2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas 5 tema. Bausmių vykdymo tikslai, nuteistųjų integracijos prielaidos ir galimybės Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 41 str. 2 d.: “<...> 2. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.”

Išlyginamasis teisingumas 2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Pavieniai asmenys Pavieniai asmenys Iustitia distributiva Iustitia legalis Padalomasis Įstatyminis Teisingumas Teisingumas (iustitia) (teisingumas siaurąja prasme – kaip lygių teisių turėjimas) Visuomenė A1 A2 An B1 B2 Bn Iustitia commutativa Išlyginamasis teisingumas (mainų teisingumas) (Pagal Aristotelį, „Nikomacho etika“ ) Arthur Kaufmann. Problemgeschichte der Rechtsphilosophie. In: A.Kaufmann/W.Hassemer (Hrsg.). Einführung in Rechtsphilosophie und Rechtstheorie der Gegenwart. München 1994, p. 45.

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Pagal Aristotelį: Teisingumo branduolys yra lygybė. Tačiau lygybė nereiškia formalios lygybės (kaip vėliau pas I. Kantą), bet reiškia tam tikrą proporcingumą, geometriją, analogiją. Geometrija (gr. Γη, Gē – Žemė; μετρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. “Lygybė” yra vidurkis tarp per daug ir per mažai. Kadangi lygybė yra vidurkis, tai ir teisė yra vidurkis, kažkas proporcionalaus. Nes proporcionalumas yra vidurkis, o teisingumas yra proporcionalumas. Proporcijai reikia tam tikro masto, analogijos. Šiuo mastu jam yra “vertingumas”. Įstatyminis teisingumas – atskirų asmenų įsipareigojimas prieš visumą (visuomenę). Išlyginamasis teisingumas – tai nelygių iš prigimties, bet lygių pagal įstatymą teisingumas. Jis reiškia absoliutų abipusiai teikiamų paslaugų lygybę (prekė ir jo kaina, žala ir jos atlyginimas) tarp visų, lygiųjų pagal įstatymą. Padalomasis teisingumas – tai santykinis teisingumas tarp žmonių grupių: suteikiant jiems atitinkamas teises ir pareigas, atsižvelgiant į vertingumą, sugebėjimus, poreikius (pvz., skirtingas mokesčių tarifas, priklausantis nuo darbo užmokesčio dydžio, ar skirtingi darbo užmokesčio tarifai, priklausantys nuo darbo stažo bei kvalifikacijos).

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Jau minėtas Vokietijos Konstitucinio teismo 1973 m. birželio 5 d., vadinamasis “Lebacho nutarimas (BVerfGE 35, 202): „Vertinant iš bendruomeninių pozicijų, socialinės valstybės principas reikalauja rūpesčio ir paramos tokioms socialinėms grupėms, kurios dėl asmeninio silpnumo ar kaltės, nesugebėjimo ar dėl socialinės atskirties negali asmeniškai ar socialiai skleistis; prie tokių priskirtini kaliniai ir iš įkalinimo įstaigų paleistieji. <...> Kalinamajam turi būti suteikiami gebėjimai ir valia gyventi atsakingai, jis turi išmokti įsitvirtinti laisvoje visuomenėje nenusikalsdamas, naudotis suteikiamomis galimybėmis ir įveikti kylančią riziką”.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas: 2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas: “<...> Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. <...> Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus <...>”. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: “<...> Teisingumo principas yra universalus principas, kuris be kita ko suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus <...>”. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis.

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 str. 2 d.: “<...> 2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. <...>” Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 1 str. 2 d.: “<...> 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.”

Laisvės atėmimu nuteistų asmenų pataisos priemonės (BVK 111 str.) 2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Laisvės atėmimu nuteistų asmenų pataisos priemonės (BVK 111 str.) Režimas (BVK 112-124 str.) Darbas ( BVK 125-135 str.) Socialinė reabilitacija (BVK 136-146 str.) Bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas (BVK 147-150 str.) Taip pat ir specialių priemonių taikymas Taip pat ir nuobaudų bei paskatinimo priemonių skyrimas

Tarybinė baudžiamoji teisė. Vilnius, 1972, p. 295: 2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Tarybinė baudžiamoji teisė. Vilnius, 1972, p. 295: „Pataisyti nuteistąjį – reiškia išvaduoti jį nuo žalingų praeities atgyvenų, įskiepyti jam pagarbą socialistinei teisėtvarkai ir įtikinti jį, jog būtina nebedaryti nusikaltimų ir kitokių pažaidų. Perauklėjimas reiškia gilesnį nuteistojo sąmonės pakeitimą. Čia kalbama apie tai, kad vykdant paskirtą bausmę, buvęs nusikaltėlis pasidarytų tikru tarybiniu žmogumi, sąmoningu ir aktyviu socialistinės visuomenės nariu, kurio elgesį apspręstų ne baudžiamųjų įstatymų baimė, o paties įsitikinimai, aukšti komunistinės moralės principai“.

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas 1888 m. rusų mokslininkas I. A. Fojnickis knygoje „Mokymas apie bausmę“, rašydamas apie „dvasinę kalinių pataisą“ ironiškai pastebėjo, kad „įstaigų administracija, neturėdama tvirto objektyvaus kriterijaus, pagal kurį galėtų atpažinti vidinį kalinių pasitaisymą, apie tai buvo priversta spręsti pagal jų atsakymų kuklumą, pagal jų išorinį susitaikymą, tokiu būdu darbo su jais rezultatu buvo tai, kad jie virsdavo gerais kaliniais, o ne gerais žmonėmis“. Žr. Фойницкий И. Я. Учение о наказании. Москва, 2000, p. 63 (originalas – 1888 m.).

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių Rec Nr. R (87) 3 aiškinamajame memorandume teigiama: „Žymi permaina požiūryje į kalinių priežiūrą įvyko dėl perėjimo nuo režimų, siekiančių paveikti kalinių pažiūras ir elgesį, prie modelio, paremto socialinių sugebėjimų ir asmeninių galimybių vystymosi skatinimu, kas perspektyvoje padėtų jiems sėkmingai grįžti į visuomenę.“ 2006 m. sausio 11 d. buvo priimtos naujos Europos kalėjimų taisyklės Nr. R (2006) 2.

2017.03.21 Bausmių vykdymo teisė, 2016; dėst. G. Sakalauskas Prieš kitą paskaitą reikia perskaityti šį internete publikuojamą straipsnį: Čepas A., Sakalauskas G. Ar prasminga arešto bausmė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 4, p. 5–30.